sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

5,9 proc. daugiametës krituliø normos) pristabdë morkø ðakniavaisiø augimà ir, be
abejo, turëjo átakos derlingumui: jis buvo 30,7 proc. maþesnis nei 2004 m., o standartinio
derliaus iðeiga sumaþëjo 5 proc. Didelis drëgmës perteklius buvo abiejø bandymo
vykdymo metø rugpjûèio mënesiais.
Tyrimø rezultatai. Azotas turëjo lemiamos átakos morkø ðakniavaisiø derliui.
Visos tyrimuose naudotos azoto tràðos teigiamai veikë ir ið esmës didino suminá (1) ir
prekiná (2) morkø ðakniavaisiø derliø.
Y = 68,12 + 0,07, r = 0,83 ± 0,15, t = 3,54, F t
= 30,84** (1)
Y = 44,88 + 0,08, r = 0,89 ± 0,12, t = 5,00, F t
= 56,25** (2)
Sutartiniai þenklai / Used symbols:
r– koreliacijos koeficientas / coefficient of correlation,
t – Stjudento t-testo kriterijus (skirtumo patikimumo kriterijus) / statistic derived
in Student's t-test,
F t
– Fiðerio kriterijus / variant ratio (F test
),
R 05
– maþiausias esminis skirtumas / LSD – the least significant difference,
* – patikimumas, esant 95% tikimybës lygiui / data significant at P = 0.05
probability level,
** – esant 99% tikimybës lygiui/ at P = 0.01 probability level.
Tyrimø duomenys parodë, kad valgomøjø morkø suminis derlius nuo azoto
tràðø (N 90
+ N 30
) padidëjo vidutiniðkai 8,4 t/ha, arba 12,3 proc., palyginti su azotu
netræðtu pasëliu. Vidutiniais 2004–2005 m. duomenimis, nuo kalcio amonio salietros
azoto (KAN 27) valgomøjø morkø suminis derlius padidëjo 6,8 t ha -1 , arba 10,0 proc.
(2 pav.). Træðiant azoto tràða su ceolitu (N 90+30
), suminis derlius padidëjo 9,5 t ha -1 ,
arba 14,0 proc., palyginti su be azoto augintomis morkomis, ir 2,7 t ha -1 , arba 3,6 proc.,
palyginti su kalcio amonio salietra træðtø morkø derliumi. Træðiant amonio salietra ir
prieð morkø sëjà áterpiant 25 t ha -1 ceolito, suminis derlius padidëjo 9,0 t ha -1 , arba
13,2 proc., palyginti su azotu netræðtomis morkomis. Esminio suminio morkø derliaus
skirtumo, palyginti su azoto tràða su ceolitu træðtomis morkomis, negauta.
Prekinis valgomøjø morkø derlius nuo azoto tràðø (N 90
+ N 30
) padidëjo vidutiniðkai
9,5 t ha -1 , arba 21,2 proc., palyginti su be azoto tràðø augintø morkø derliumi, o
prekinio derliaus iðeiga buvo 5,2 proc. Træðiant morkas kalcio amonio salietra (N 90
+N 30
),
prekinis derlius padidëjo 6,9 t ha -1 , arba 15,5 proc., palyginti su be azoto tràðø augintomis
morkomis, o derliaus iðeiga buvo 3,3 proc. Prekinio derliaus savikaina sumaþëjo
nuo 0,169 Lt kg -1 iki 0,154 Lt kg -1 , arba 15 Lt t -1 . Tas pats azoto kiekis, iðbertas
azoto tràðos su ceolitu forma, prekiná morkø derliø, palyginti su kalcio amonio salietra
træðtø morkø derliumi, padidino 4,6 t ha -1 , arba 8,9 proc., prekinio derliaus iðeigà –
3,5 proc., o savikaina sumaþëjo iki 0,142 Lt kg -1 , arba dar 12 Lt t -1 (palyginti su be
azoto augintomis morkomis, prekinio derliaus savikaina sumaþëjo 27 Lt t -1 ).
Áterpus prieð sëjà ceolità (25 t ha -1 ) ir træðiant amonio salietra (N 90 + 30
), prekinis
morkø ðakniavaisiø derlius, palyginti su azoto tràða su ceolitu træðtø morkø derliumi,
sumaþëjo 1,4 t ha -1 , arba 2,5 proc., iðeiga – 1,3 proc., taèiau buvo 3,2 t ha -1 ,
arba 6,2 proc. didesnis negu træðiant morkas kalcio amonio salietra. Prekinio derliaus
savikaina, palyginti su be azoto tràðø augintomis morkomis, iðaugo 38,5 proc. (iki
214