sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IR
LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.
SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. 25(4).
DRËKINIMO ÁTAKA ‘SENGA SENGANA’ BRAÐKËMS
Laima TAPARAUSKIENË
Lietuvos þemës ûkio universitetas, Universiteto g. 10, LT-53361, Akademija,
Kauno r., el. paðtas ltlaima@hotmail.com
2001–2004 m. Kauno rajone buvo atlikti eksperimentiniai drëkinimo reþimo tyrimai.
Tirta drëkinimo átaka ‘Senga Sengana’ veislës braðkiø ûkiniams ir biologiniams
rodikliams. Nustatyta, kad drëkinimas turëjo didelës átakos suminio derliaus priedui,
vidutinei uogos masei, dauginimosi rodikliams bei lapo asimiliacinio pavirðiaus plotui,
todël Lietuvos klimato sàlygomis braðkes drëkinti yra tikslinga. 2001–2004 m. vidutinis
derlius nedrëkinant buvo 7,8 t/ha, o drëkinant – 8 t/ha (70–100 proc. LDI) ir
10,8 t/ha (80–100 proc. LDI). Vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 7,3 g,
palaikant dirvoþemio drëgmæ nuo 70 iki 100 proc. LDI– 7,9 g, o nuo 80 iki 100 proc.
LDI – 8,2 g. Optimalios dirvoþemio drëgmës sàlygomis (80–100 proc. LDI) vieno
braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinant.
Reikðminiai þodþiai: dirvoþemio drëgmë, derlius, uogø dydis.
Ávadas. Braðkës yra vienos sausrai jautriausiø sodo augalø ir iðsiskiria padidintu
drëkinimo poreikiu, nes turi negilià ðaknø sistemà ir didelë dalis vandens sunaudojama
suminiam iðgaravimui (Àôàíàñèê ir kt., 2000). Braðkiø veislës savybës, sodinamosios
medþiagos kokybë, dirvoþemis, augimo vieta, tinkama agrotechnika, áskaitant
drëkinimà, ûkiø specializacija ir koncentracija braðkynø derlingumui padidinti
turi labai svarbià reikðmæ (Strabioli, 1988; Àôàíàñèê ir kt., 2000).
Teigiamà drëkinimo poveiká braðkiø augimui, jø ûsø vystymuisi ir derliaus dydþiui
Naumanno apraðë jau 1961 m. Tai patvirtinta ir vëliau uþsienio ðalyse atliktais
moksliniais tyrimais. Braðkiø drëkinimo reþimo tyrimai buvo atliekami ir kaimyninëse
ðalyse. Rusijoje nustatyta, kad dël drëgmës trûkumo þydëjimo ir uogø mezgimo laikotarpiu
labai sumaþëja uogø dydis ir bendras derlius (Ðû÷êîâ è Îëåôèð, 1972).
Lacgalvis (2003) teigia, kad, norint gauti didþiausià ir geros kokybës derliø, ðiauriau
esanèioje kaimyninëje Latvijoje laistyti braðkes bûtina. Lenkijoje, esant vidutinëms
(pagal daugiametes normas) oro sàlygoms, drëkinimas gali padidinti braðkiø derliø
30–50 proc. (Rebandel, 1974). 1992–1995 m. atlikæ tyrimus, Rolbiecki ir Rzekanowski
(1997) teigë, kad braðkiø auginimas bus naðus tik árengus drëkinimo sistemà.
Ðiaurinëse ðalyse – Norvegijoje, Ðvedijoje ir Suomijoje braðkës taip pat drëkinamos.
Norvegijoje, Kondsrud (1978) duomenimis, lietinamø braðkiø derlius buvo didesnis
32 proc., o taikant laðeliná drëkinimà – 23 proc. nei nedrëkinamø. Suomijoje, kaip ir
124