sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

fotosintezës sistemos dalis, jø pokyèiai yra svarbus sàlygø tinkamumo ðiltnamio augalams
rodiklis. Sausøjø medþiagø kiekis agurkuose priklauso nuo maisto medþiagø
kiekio dirvoþemyje (Espinola ir kt., 2001). Taip pat tam átakos turi ir kiti veiksniai:
auginimo laikotarpis, vaisiø kiekis ant augalo, tankis ir kt. (Heuvelink ir kt., 1989;
Gomez ir kt., 2003; Peil, Lopez-Galvez, 2005). Nustatyta, kad skirtingos polimerinës
ðiltnamio dangos neturi átakos sausøjø medþiagø kiekiui agurkuose, taèiau jø
susikaupia daugiau tuose augaluose, kurie auga stikliniuose ðiltnamiuose (Papadopoulos,
Hao, 1999).
Darbo tikslas – nustatyti pavasará auginamø trumpavaisiø agurkø sodinimo
tankumo átakà fotosintezës pigmentams, jos intensyvumui, derëjimo ankstyvumui ir
suminiam derliui.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimai atlikti 2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës
ir darþininkystës instituto dviguba polimerine plëvele dengtuose ðiltnamiuose
(ðonai dengti plastiko lakðtais). Agurkai auginti mineralinëje vatoje. Sëjos laikas 2003
metais – kovo mën. 3 diena, 2004 metais – vasario mën. 27 diena, 2005 metais –
vasario mën. 28 diena. Agurkø daigai auginti daigyne ant stelaþø, papildomai ðvytinti.
Á ðiltnamá sodinti 2003 04 02, 2004 03 31, 2005 04 08. Agurkai træðti „Nutrifol“
(þalias ir rudas) tràðomis, magnio sulfatu, kalcio bei amonio salietra atsiþvelgiant á
augimo tarpsná. Vandeniui rûgðtinti naudota azoto rûgðtis. Druskø koncentracija maitinamajame
tirpale – EC 2,5–2,8, rûgðtumas – pH 5,5–5,8. Tyrimo objektas (A faktorius)
– a 0 – hibridas ‘Mandy’, a 1 – hibridas ‘Componist’. Tirtas sodinimo tankumas
(B faktorius): b 0 – 2,0 aug./m 2 , b 1 – 2,3 aug./m 2 , b 2 – 2,6 aug./m 2 . Laukelio
plotas – 8,8 m 2 . Variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai iðdëstyti atsitiktine tvarka.
Bandymo metu atlikti biometriniai stebëjimai (praëjus 1, 2, 3 savaitëms po sodinimo,
matuotas augalø aukðtis, skaièiuoti lapai), nustatytas pigmentø ir sausøjø medþiagø
kiekis lapuose (kas mënesá vegetacijos metu), fotosintezës intensyvumas matuotas
neðiojama fotosintezës sistema CI-310 (CID Inc., USA). Sausosios medþiagos
nustatytos iðdþiovinus lapus 105 ± 20°C temperatûroje iki nekintamos masës.
Pigmentø kiekis nustatytas sprektrofotometru (pagal Vetðteinà) (Wettstein, 1957).
Tirti visai susiformavæ lapai. Atlikta agurkø derliaus apskaita. Agurkai buvo skinami
tris kartus per savaitæ ir rûðiuojami á standartinius ir nestandartinius. Derliaus duomenys
apdoroti statistiniais metodais (Tarakanovas, Raudonius, 2003).
Tyrimø rezultatai. Vegetacijos metu augalai augo nevienodai, jø aukðtis priklausë
nuo hibrido ir nuo augalø sodinimo tankio. ‘Mandy’ hibrido augalai buvo
aukðtesni ir turëjo daugiau lapø, pasodinus 2,3 aug./m 2 , negu augalai, sodinti 2 ir
2,6 aug./m 2 tankumais (1 lentelë). ‘Componist’ hibrido aukðèiausi buvo reèiausiai,
t. y. 2 aug./m 2 tankumu, pasodinti augalai. Ðie agurkai taip pat iðaugino daugiau lapø.
Matuojant pirmàjá kartà, jie buvo atitinkamai 17,1 ir 18 proc. aukðtesni negu augalai,
pasodinti 2,3 ir 2,6 aug./m 2 tankumais, matuojant antràjá kartà – atitinkamai 11,1 ir
13,9 proc. aukðtesni, treèiàjá – atitinkamai 7,30 ir 8,8 proc. aukðtesni.
Vegetacijos metu daugiausia sausøjø medþiagø lapuose sukaupë reèiausiai, t. y.
2,0 aug./m 2 , pasodinti agurkai (abu hibridai), nors esminio skirtumo tarp variantø
nebuvo (1 pav.). Matuojant pirmàjá kartà, sausøjø medþiagø buvo atitinkamai 1,8 ir
7,5 proc. daugiau negu lapuose agurkø, augusiø 2,3 ir 2,6 aug./m 2 tankumu, matuojant
antràjá kartà – atitinkamai 1,6 ir 5,1 proc. daugiau, treèiàjá – 5,6 ir 14,3 proc.
287