You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2003 metø pavasaris buvo sausesnis, taèiau ðiltesnis palyginti su daugiameèiu<br />
vidurkiu (1 lentelë). Augalams sudygti sàlygos buvo vidutiniðkos. Vasara <strong>ir</strong> rugsëjo<br />
mënuo ðiek tiek ðiltesni, krituliø kiekis artimas daugiameèiam vidurkiui. 2004 m. oras<br />
buvo vësesnis <strong>ir</strong> drëgnesnis, taèiau sàlygos augti visiems augalams buvo palankios.<br />
2005 m. geguþës <strong>ir</strong> b<strong>ir</strong>þelio mën. krituliø iðkrito daugiau negu vidutiniðkai. Liepa buvo<br />
karðta <strong>ir</strong> sausa. Rugpjûtis buvo gerokai drëgnesnis negu áprasta. Svogûnams sudygti<br />
<strong>ir</strong> augti sàlygos buvo nepalankios. Gautas maþesnis svogûnø prekinis derlius.<br />
Rezultatai. Vidutiniais dvejø metø duomenimis, daugiausiai (43,2 t ha -1 ) þalios<br />
masës uþaugino þ<strong>ir</strong>niø <strong>ir</strong> aviþø miðinys (2 lentelë). Mieþiai uþaugino maþiausiai þalios<br />
masës – 24,5 t ha -1 , arba 18,7 t ha -1 maþiau negu þ<strong>ir</strong>niø <strong>ir</strong> aviþø miðinys. Mieþiai su<br />
dobilø ásëliu, vasariniai kvieèiai bei aliejiniai ridikai þalios masës uþaugino maþiau –<br />
atitinkamai 13,0; 10,7 <strong>ir</strong> 16,2 t ha -1 .<br />
2 lentelë. Maisto medþiagø kiekio sideratiniø augalø antþeminëje biomasëje vidutiniai<br />
duomenys. Babtai, 2003–2004 m.<br />
Table 2. Amount of nutrition value of biomass of terraneus part of plants grown for green<br />
manure, mean date. Babtai, 2003–2004<br />
Variantas<br />
Treatments<br />
Juod. pûdymas, kontrolë<br />
Black fallow (control)<br />
Miežiai<br />
Barley<br />
Mieþiai su dobilø ásëliu<br />
Barely with undersown clover<br />
Vasariniai kvieèiai<br />
Summer wheat<br />
Þ<strong>ir</strong>niø <strong>ir</strong> aviþø miðinys<br />
Peas and outs<br />
Aliejiniai ridikai<br />
Rape<br />
natûrali iðraiðka<br />
natural expression<br />
-<br />
Organinës tràðos<br />
Organic fertilizer, t ha-1<br />
sausosios medžiagos<br />
dry matter<br />
R 05 / LSD 05 3,0 0,5<br />
Maisto medžiagos<br />
Nutrition value, kg ha-1<br />
-1 -1<br />
N P 2 O 5 K 2 O<br />
24,5 4,1 62 14 79<br />
30,2 5,9 87 21 121<br />
32,5 7,3 98 19 1<strong>25</strong><br />
43,2 6,5 104 20 150<br />
27,0 3,1 35 15 91<br />
Daugiausia sausøjø medþiagø (7,3 t ha -1 ) buvo uþarta su vasariniø kvieèiø<br />
þalia mase. Mieþiø, mieþiø su dobilø ásëliu, þ<strong>ir</strong>niø <strong>ir</strong> aviþø miðinio bei aliejiniø ridikø<br />
þalioje masëje sausøjø medþiagø kiekis buvo maþesnis – atitinkamai 1,8;1,4; 0,8;<br />
4,2 karto.<br />
Atlikus uþartos þalios masës cheminius tyrimus, apskaièiuotas á d<strong>ir</strong>và patekusiø<br />
maisto medþiagø kiekis. Azoto þ<strong>ir</strong>niø <strong>ir</strong> aviþø miðinio þalioje masëje buvo 104 kg ha -1 –<br />
tai 42 kg ha -1 daugiau negu mieþiø, 17 kg ha -1 daugiau negu mieþiø su dobilø ásëliu,<br />
6 kg ha -1 daugiau negu vasariniø kvieèiø <strong>ir</strong> 69 kg ha -1 daugiau negu aliejiniø ridikø<br />
þalioje masëje.<br />
264
Change language