sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

ir kt., 2004). Introdukuotø obelø veisliø biologinës ir ûkinës savybës skirtingomis
agroklimato sàlygomis yra labai nevienodos (Bandaravièius ir kt., 2001; Uselis, 2001;
Sasnauskas ir kt., 2005). Mûsø klimato zonoje daugumos introdukuotø komerciniø
obelø veisliø vaisiø kokybë pablogëja, vaismedþiai paðàla. Obelø veislës, pritaikytos
prie tam tikros agroklimato zonos, yra svarbios ekonomine ir ekologine prasme
(Kellerhals ir kt., 2004). Viena ið pagrindiniø Europos ðaliø obelø selekciniø programø
krypèiø – produktyvumo didinimas ir vaisiø kokybës gerinimas. Veislës turi gausiai ir
kasmet derëti, jø vaisiai turi bûti vienodi, patrauklios spalvos, gero skonio, standaus
minkðtimo, juose turi bûti gausu maisto medþiagø.
Darbo tikslas – iðtirti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës institute sukurtø
perspektyviø obelø selekciniø numeriø su M.26 poskiepiu produktyvumà ir vaisiø kokybæ.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø vieta. Tyrimai atlikti 2001–2006 m.
Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto obelø pomologiniame sode. 1999 m.
pavasará pasodinti 16 selekciniø numeriø dvimeèiai obelø sodinukai su M.26 poskiepiu.
Sodinimo schema – 4 x 2,5 m, po vienà vaismedá laukelyje 5 pakartojimais.
Tyrimø objektas. Tirta 16 perspektyviø obelø hibridø, sukurtø Lietuvos
sodininkystës ir darþininkystës institute: Nr. 19399, Nr. 21118, (‘Prima’ x ‘Idared’),
Nr. 19436, Nr. 19707, Nr. 19709, Nr. 19646 (‘Katja’ x ‘Prima’), Nr. 19942, Nr. 20235,
Nr. 20239, Nr. 20242, Nr. 20427, Nr. 20429, Nr. 22170, (‘Noris’ x ‘Prima’), Nr. 20490
(‘Auksis’ x ‘Prima’), Nr. 20978 (‘Tellissaare’ x ‘Prima’), Nr. 20016 (‘Prima’ x
‘Idared’) kartu su áraðytomis á Nacionaliná augalø veisliø 2006 m sàraðà ‘Antej’ ir
‘Delikates’ obelø veislëmis.
Sodo prieþiûra. Vaismedþiai priþiûrëti pagal LSDI priimtas intensyvias obelø ir
kriauðiø auginimo technologijas (Uselis, 2005). Kasmet vegetacijos laikotarpiu vaismedþiai
purkðti nuo ligø fungicidais (5–6 kartus), nuo kenkëjø – insekticidais (3–4 kartus).
Meteorologinës sàlygos. Tyrimø laikotarpiu buvo skirtingos meteorologinës
sàlygos. Jos turëjo átakos vaismedþiø biologinëms savybëms bei ligø sukëlëjø
vystymuisi ir plitimui. Oro temperatûra ir krituliø kiekis tyrimo metais buvo artimi
daugiameèiams vidurkiams, iðskyrus 2001 m. liepos mënesá, kai temperatûra buvo
4°C aukðtesnë, o krituliø per mënesá iðkrito 64 mm daugiau nei daugiametis vidurkis.
2002 m. pavasaris buvo ðiltesnis, taèiau sausesnis, palyginti su daugiameèiu vidurkiu.
Birþelá krituliø iðkrito 63 mm daugiau uþ daugiametá vidurká. 2003 m. pavasará ir
vasaros pradþioje oro temperatûra buvo artima daugiametei, o krituliø iðkrito maþiau.
Birþelio ir liepos mënesiais orai buvo ðilti ir drëgni. 2004 m. kovo mënesio III dekados
oro temperatûra buvo 3,1°C aukðtesnë uþ daugiametæ vidutinæ. Vaismedþiø þydëjimo
laikotarpiu uþregistruotos ankstyvos pavasario ðalnos (nuo -0,3°C iki -4,9°C). 2005 m.
geguþës mënesá iðkrito 22,8 mm krituliø daugiau uþ daugiametá vidurká. 2002–2003 m.
þiemà gruodþio mën. temperatûra buvo 5°C þemesnë, o vasario – 1,7°C aukðtesnë uþ
daugiametæ vidutinæ. 2003–2004 m. þiemà gruodis ir vasaris buvo ðiltesni atitinkamai
1,9°C ir 2,5°C, o sausis – 2,1°C ðaltesnis uþ daugiametá vidurká.
Tyrimø metodai ir statistinë analizë. Nustatytas vaismedþiø derlius (t/ha), vaisiø
pasiskirstymas á klases (proc.) pagal skersmená (aukðèiausia klasë – 65–75 mm, 1 ir 2
klasës – 60–64 mm, nerûðiniai – iki 60 mm), vaisiø skynimo laikas, laikymosi pabaiga,
vaisiaus masë (g), kokybë (iðvaizda, patrauklumas, bendra kokybë balais) ir cheminë
sudëtis (tirpios sausosios medþiagos, sausosios medþiagos, titruojamasis rûgðtingumas,
33