sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

azoto tràðø formomis). Morkø ðakniavaisiø masë nuo azoto tràðø padidëjo 6,6–28,3 g,
ilgis – 10,7–11,5 mm, o skersmens padidëjimas buvo neþymus. Masës átaka suminiam
ir prekiniam morkø derliui buvo atitinkamai 20 ir 25 proc., ilgiui – atitinkamai
33 ir 25 proc., skersmeniui – 11 ir 22 proc.
Zdravkovic ir kitø (Zdravkovic ir kt., 1997) tyrimø duomenimis, mëðlu træðtos
morkos iðaugino 48,4 t ha -1 , kalcio amonio nitratu – 41,5 t ha -1 ir NPK 15 15 15
miðiniu – 41,5 t ha -1 derliø. 2004–2005 m. LSDI gautais vidutiniais duomenimis,
træðiant morkas kalcio amonio salietra, prekinis morkø ðakniavaisiø derlius sumaþëjo
3,2 t ha -1 , arba 6,2 proc., o jo iðeiga – 2,2 proc., palyginti su amonio salietra ir ceolitu
træðtais ðakniavaisiais, ir atitinkamai 4,6 t ha -1 , arba 8,9 proc. ir 3,5 proc., palyginti su
azoto tràða su ceolitu træðtais ðakniavaisiais.
Ceolito panaudojimas substrate pailgina substrato naudojimo laikà ir uþtikrina
didesná ir stabilø biomasës derliø bei maþesná nitratø kieká jame (Geodakian, Erofeeva,
1996). Daugelio tyrëjø duomenimis (ßêîâëåâà, 2004; Ïîñòíèêîâ ir kt., 1991a;
Challinor ir kt.,1995; Ilsildar, 1999; Li Z. ir kt., 2002; Polat ir kt., 2004) duomenimis,
ceolito sorbcinës savybës uþtikrina 15–30 proc. ekonomiðkesná azoto naudojimà,
pailgina maisto medþiagø veikimo trukmæ ir sumaþina daþno træðimo bûtinumà. JAV
atliktø tyrimø duomenimis, á akrà (0,405 ha) áterpiant 4–8 t ceolito, kvieèiø derlius
padidëjo 14 proc., baklaþanø – 19–55 proc., morkø – 63 proc., obuoliø – 13–38 proc.
(Mumpton, 1999). Sibiro durpiø mokslinio tyrimo instituto tyrimø duomenys rodo,
kad træðiant pakrikai, granulëje esantis ceolitas nedavë papildomo derliaus, o træðiant
lokaliai, derlius padidëjo 9–13 proc., palyginti su derliumi, gautu træðiant vien durpiø
ir mineraliniø tràðø granuliuotu miðiniu (Àëåêñååâà ir kt., 1999). 1997–1998 m.
Tailande su cukranendrëmis atliktø tyrimø duomenys (Junrungreang ir kt., 2002)
parodë, kad ceolitas, mineralinës tràðos kartu su ceolitu ir vien tik mineralinës tràðos
turëjo átakos maisto medþiagø kiekio didëjimui dirvoþemyje, taèiau derliø didino tik
træðimas mineralinëmis tràðomis bei mineralinëmis tràðomis ir ceolitu. Grupë Graikijos
tyrëjø (Samartzidis ir kt., 2005) teigia, kad ceolitas neturi teigiamos átakos roþiø
produktyvumui. Mûsø tyrimuose ceolito áterpimas neturëjo esminës átakos, palyginti
su træðimu azoto tràða su ceolitu.
Iðvados. 1. Didþiausias valgomøjø morkø prekinis derlius (56,4 t ha -1 ) gautas
træðiant azoto tràða su ceolitu (N 90
+ N 30
). Prekinio derliaus iðeiga, træðiant minëta
tràða, buvo 72,7 proc. Træðiant ceolitu (25 t ha -1 ) ir amonio salietra (N 90
+ N 30
),
gautas 55,0 t ha -1 prekiniø morkø derlius, jo iðeiga – 71,4 proc. Auginant be azoto
tràðø, gauta 44,9 t ha -1 prekinio derliaus, o jo iðeiga buvo 65,9 proc.
2. Valgomosios morkos ðakniavaisio masë (142,8 g) ir ilgis (175,4 mm)
buvo didþiausi, træðiant morkas amonio salietra ir ceolitu, o didþiausias skersmuo
(35,2 mm) – azoto tràða su ceolitu.
3. Morkø derliaus didëjimui tiesioginës teigiamos átakos turëjo ðakniavaisio masës
(suminio derliaus r = 0,42, prekinio – r = 0,64) ir jo ilgio (atitinkamai r = 0,67 ir
r = 0,63) didëjimas. Ðakniavaisio skersmuo neturëjo átakos suminio morkø derliaus
didëjimui (r = 0,22), bet vidutiniðkai stipriai veikë prekiná derliø (r = 0,54).
Padëka. Autoriai dëkoja Lietuvos valstybiniam mokslø ir studijø fondui ir UAB
„Elega“ uþ finansinæ paramà atliekant tyrimus.
Gauta 2006-10-09
Parengta spausdinti 2006-12-11
219