sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

Beyers ir Terblanche (1971) nuomone, geriausias bûdas áveikti geleþies trûkumo
sukeltà lapø chlorozæ yra dirvos laistymas geleþies chelato tirpalais. Taèiau ðarminës
dirvos træðimas geleþies tràðomis ar jos laistymas ðiø tràðø tirpalais augalø
chlorozës paprastai neiðgydo (Íîðìàí, 1960). Rekomenduojama ðarminëse dirvose
auganèius augalus purkðti per lapus. Kõksal ir kiti mokslininkai (1999) nustatë, kad
kriauðiø purðkimas per lapus geleþies amino rûgðèiø druskø tirpalais sumaþino geleþies
trûkumo poþymius ir padidino jos kieká lapuose iki 120 proc. Turkijos tyrëjø
nuomone, augalø træðimas geleþies tràðomis per lapus ðarminëje dirvoje yra efektyvus
bûdas padidinti geleþies kieká braðkiø lapuose, nes atliktø bandymø duomenys
rodo, kad didinant purðkimø skaièiø, geleþies koncentracija laipsniðkai didëjo. Norint
palaikyti optimalià geleþies koncentracijà braðkiø lapuose, reikia purkðti jas per lapus
geleþies tràðomis skirtingais augimo tarpsniais (Erdal ir kt., 2004).
Natûraliomis sàlygomis dirvoþemyje ir augale yra tam tikras mitybos elementø balansas.
Iðtirta, kad egzistuoja konkurencija tarp atskirø elementø ir vieno perteklius gali
apsunkinti kitø elementø patekimà á augalà (Íîðìàí, 1960; Öåðëèíã, 1978; Erdal ir kt.,
2004). Pavyzdþiui, Karaman (1997) atliktais tyrimais nustatyta, kad geleþies tràðos padidino
geleþies koncentracijà pupelëse, bet sumaþino jose fosforo ir mikroelementø – cinko,
vario ir mangano – kiekius. Geleþies trûkumas gali pasireikðti dël didelës cinko, mangano,
vario, nikelio, kobalto, chromo, fosforo ir karbonatø jonø koncentracijos, taip pat
dël kalio trûkumo maitinamajame tirpale (Íîðìàí, 1960; Erdal ir kt., 2004).
Mûsø gauti rezultatai patvirtino Baltarusijos bei kitø ðaliø mokslininkø teiginá,
kad mikroelementai pagerina pagrindiniø mitybos elementø – azoto ir kalio – patekimà
á augalà (Òîìà ir kt., 1980; Áðóéëî, 2005). Pagerëjus mitybai geleþimi, braðkës
pasisavino iki 11,4 proc. daugiau azoto ir iki 6,2 proc. daugiau kalio.
Geleþies tràðø átaka augalø derliui nevienareikðmë. Almaliotis ir kt. (2002) nustatë
patikimà tiesioginæ koreliacijà tarp geleþies koncentracijos ir derliaus. Taèiau Turkijos
mokslininkø tyrimø duomenimis, kai kuriø veisliø braðkës neigiamai reagavo á
træðimà geleþies tràðomis, ir jø derlius sumaþëjo (Türemis ir kt., 1997). Belgijos ir
Norvegijos mokslininkai iðtyrë, kad trûkstant geleþies, braðkës maþiau uþmezgë uogø,
sumaþëjo derlius ir uogos masë (Lieten, 2000; Nestby, 2003). Mûsø atliktuose
tyrimuose purðkimas per lapus geleþies tràðomis neturëjo esminës átakos braðkiø derlingumui
ir vidutinei uogos masei.
Iðvados. 1. Jautrias geleþies trûkumui ‘Bogota’ veislës braðkes aðtuonis kartus per
vegetacijà nupurðkus 0,5–1,5% koncentracijos geleþies chelato tirpalais, geleþies kiekis jø
lapuose padidëja 1,6–1,8 karto, o nupurðkus geleþies sulfato tirpalais – 2,3–3,2 karto.
2. Nupurðkus braðkes 1,5% koncentracijos abiejø formø geleþies tràðomis,
augalø lapuose ið esmës padaugëja azoto (7,6–11,4 proc.), o sumaþëja kalcio
(12,1 proc.) ir mangano (23,2–31,3 proc.).
3. Nors geleþies kiekis braðkiø lapuose padidëja, purðkimas geleþies chelato ir
geleþies sulfato tràðø tirpalais neturi esminës átakos kereliø augumui ir iðsivystymui.
4. Geleþies chelatai pagerina ‘Bogota’ braðkiø kereliø iðorinæ bûklæ, taèiau nepadidina
derliaus ir vidutinës uogos masës. 1,0 ir 1,5% koncentracijos geleþies sulfato
tirpalai kartais apdegina braðkiø lapus ir pablogina kereliø bûklæ bei sumaþina derliø.
Gauta 2006-11-13
Parengta spausdinti 2006-12-11
143