sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

mo potencinës galimybës ir patenkinamas iðtvermingumas lëmë tai, kad jos derlius
prilygo, o kai kurias metais ir virðijo tradiciðkai Lietuvoje auginamø veisliø derliø.
Reikia manyti, kad naudojant reikiamas agrotechnikos priemones (mulèiavimas, priedangos,
laistymas ir kt.) ðià veislæ galima bûtø sëkmingai auginti Lietuvoje.
Uogø dydis yra svarbus desertiniø braðkiø rodiklis ir vartotojui, ir augintojui.
Tai, kad 2005 metais skyrësi veisliø ‘Alba’, ‘Qeen Eliza’, ‘Roxana’ ir h. k. 92.340.3
pirmojo ir antrojo sodinimø braðkiø uogø vidutinë masë, rodo, kad ðiø veisliø uogø
kokybë priklauso nuo augimo sàlygø bei nuo augalø amþiaus (pirmojo ar antrojo
sodinimo). Mûsø klimato zonoje ðiø veisliø derlius antraisiais derëjimo metais kokybës
poþiûriu yra gerokai prastesnis, nors jo dydis ir prilygsta pirmøjø metø derliui.
VR96.58.2 ir ‘Dangës’ braðkiø uogø masë maþiau priklausë nuo augalø amþiaus. Kiti
desertinëms braðkëms svarbûs rodikliai yra uogø patrauklumas ir jø transportabilumas.
Tirtø veisliø uogø kokybë ðiuo poþiûriu buvo ðiek tiek geresnë negu kontroliniø
veisliø. Tai yra dësninga, nes jau daug metø braðkiø selekcijoje didelis dëmesys kreipiamas
á uogø kokybæ ir ypaè á jø prekinæ iðvaizdà (Faedi ir kt, 2002; Roudeillac,
Trajkovski, 2004). Ið tirtø veisliø iðoriðkai patraukliausios buvo ‘Roxanos’, h. k.
92.340.3 ir ‘Qeen Elizos’ uogos. Hibridiniø klonø VR96.58.2 ir 92.340.3 uogø minkðtimas
buvo tvirèiausios konsistencijos. Ðios keturios minëtos veislës galëtø bûti naudojamos
veislëms, turinèioms poþymiø, kuriø trûksta lietuviðkoms ir Lietuvoje auginamoms
veislëms – patrauklià iðvaizdà ir tvirtas uogas, kurti. Ankstesnës selekcijos
italø ir apskritai Pietø Europos veisliø braðkiø skonis nebuvo geras (Masny, Ýurawicz,
2004). Ádomu paþymëti, kad veisliø, tirtø ðiuo tyrimu, uogø skonis panaðus á
‘Ventos’ veislës uogø skoná ir yra kur kas geresnis uþ Lietuvoje paplitusios veislës
‘Honeoye’ uogø skoná. Tai rodo, kad ðiuo metu selekcijoje kreipiamas didesnis dëmesys
á ðá poþymá ir pasiekta daug geresniø rezultatø kuriant braðkiø veisles, kuriø
uogos skanesnës.
Iðvados. 1. Vidurio Lietuvos agroklimato sàlygomis iðtvermingiausios þiemà ið
tirtø veisliø yra ‘Salut’ ir ‘Roxana’ braðkës. Labiausiai paðàla veisliø ‘Irma’ ir ‘Alba’
augalai.
2. Tyrimø duomenimis, pagal derëjimo laikà veisles ‘Qeen Eliza’, ‘Irma’, ‘Salut’,
‘Alba’, ‘Roxana’ galima bûtø priskirti prie vidutinio ankstyvumo, hibridiná klonà
VR96.58.2 – prie vidutiniðkai vëlyvø, o h. k. 92.340.3 – prie vëlyvøjø braðkiø veisliø.
3. Derlingiausi 2004–2005 metais buvo ‘Roxana’ veislë (19,6 t/ha) ir h. k.
92.340.3 (18,5 t/ha), 2005–2006 metais – ‘Roxana’ (16,5 t/ha) ir ‘Salut’ (13,8 t/ha).
Didþiausias uogas uþaugina ‘Roxana’, h. k. 92.340.3 ir ‘Qeen Eliza’ veislë.
4. Didþiausiu patrauklumu iðsiskiria ‘Roxana’ ir h. k. 9.234.03 braðkës. Tvirèiausios
yra h. k. 92.340.3, ‘Alba’ ir h. k. VR96.58.2 uogos, geriausias ‘Irma’ veislës
uogø skonis.
5. Pagal ûkiðkai svarbiø savybiø visumà tinkamiausios Lietuvoje auginti yra ‘Roxana’,
‘Salut’ ir h. k. 92.340.3 braðkës.
Padëka. Dëkojame, kad ðá darbà parëmë Tarptautiniø mokslo ir technologijø
plëtros programø agentûra.
Gauta 2006-11-24
Parengta spausdinti 2006-12-11
51