sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

trolinio (nedrëkinta) varianto – 6,3 t ha -1 . Pirmojo varianto derlius buvo 25,4 proc.
(1,6 t ha -1 ) didesnis uþ kontrolinio, bet 39 proc. (5 t ha -1 ) maþesnis uþ antrojo varianto
derliø. Toká derliaus priedà lëmë palankus dirvoþemio drëgmës reþimas 2002 m.
rugpjûèio–rugsëjo mën., nes visos kitos agrotechninës sàlygos buvo vienodos visuose
laukeliuose.
2003 m. buvo atliekami pirmøjø augimo metø braðkiø fiziologiniai tyrimai, taip pat
palygintas derlius ir vidutinë vienos uogos masë. Rekomenduojama braðkes auginti
trejus metus, taèiau gausiausiai jos dera antraisiais ir treèiaisiais augimo metais. Bandymø
lauke nedrëkinamø braðkiø derlius buvo 1,0 t ha -1 , o drëkinamø (80–100 proc.
LDI) – 1,5 t ha -1 (didesnis 14,6 proc.). Pirmøjø metø derlius nustatytas ir 2004
metais pirmøjø augimo metø braðkyne. Pirmosios uogos sunoko birþelio mën. 11 d.,
o paskutinës uogos nuskintos liepos mën. 16 d. Gautas negausus derlius (1 lentelë):
pirmøjø augimo metø braðkiø derlius nedrëkinant (kontrolë) buvo 3,1 t ha -1 , pirmojo
varianto – 3,3 t ha -1 , o antrojo – 4,8 t ha -1 , arba atitinkamai 6,5 ir 54,8 proc. didesnis
uþ kontrolinio (nedrëkinta) varianto derliø.
2004 metais antrøjø augimo metø derlius gautas tik fiziologiniø tyrimø laukeliuose,
kuriuose drëkinimo reþimas palaikytas nuo 80 iki 100 proc. LDI. Antraisiais braðkiø
augimo metais nedrëkinant gautas 16,7 t ha -1 derlius, o laistant – 23,3 t ha -1 . Braðkiø
derliaus priedas optimaliomis dirvoþemio drëgmës sàlygomis buvo 139,5 proc., palyginti
su nedrëkinamu bandymø variantu.
Apibendrinus visø tyrimø metø (2001–2004 m.) rezultatus, vidutinis kontrolinio
(nedrëkinta) varianto derlius buvo 7,8 t ha -1 , pirmojo (70–100 proc. LDI) varianto
– 8 t ha -1 , o antrojo (80–100 proc. LDI) varianto – 10,8 t ha -1 . Palaikant
dirvoþemio drëgmæ 80–100 proc. LDI, braðkiø derliaus priedas, palyginti su kontrole,
gautas didþiausias – 3 t ha -1 (137,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø
variantu), antraisiais ir treèiaisiais braðkiø derëjimo metais derliaus priedas buvo
3,9 t ha -1 (136,1 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu), o pirmaisiais –
1,1 t ha -1 (153,7 proc., palyginti su nedrëkinamu bandymø variantu).
Drëkinimo átaka vienos uogos masei. Auginant braðkes, svarbu ne tik gausus
uogø derlius, bet ir jø kokybë. Vienas ið kokybës rodikliø – vidutinë uogos masë,
kurià nulemia agrotechnika, aplinkos sàlygos ir veislës savybës (Uselis, 1996). Drëkinimo
átaka vienos uogos masei tirta visais tyrimø metais. 2001 m. braðkiø þydëjimo
ir uogø mezgimo bei derëjimo laikotarpiu braðkës nelaistytos (pakako atmosferos
krituliø). Vidutinë vienos uogos masë 2001 m. buvo 10,9–11,0 g. Gauti variantø
vidurkiø skirtumai neesminiai (2 lentelë).
2002 m. braðkës lietos þydëjimo ir uogø nokimo laikotarpiu, tai turëjo átakos
uogø dydþiui visà derëjimo laikotarpá (1 pav.).
Uogos pagal vidutinæ vienos uogos masæ skirstomos á smulkias (iki 5 g), vidutinio
stambumo (5–10 g) ir stambias (10 g ir daugiau) (Intensyvios..., 2002). Kontrolinio
varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 7,7 g, pirmojo varianto (70–100 proc.
LDI) – 8,4 g, o antrojo (80–100 proc. LDI) – 9,4 g. Antrojo varianto viena uoga
svërë vidutiniðkai 1,0 g daugiau (2 lentelë) nei pirmojo varianto (palyginti su kontroliniu
– 1,7 g). Nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 05
tarp kontrolinio ir antrojo
(80–100 proc. LDI) variantø buvo 0,73; lyginant kontroliná variantà su pirmuoju
(70–100 proc. LDI) variantu R 05
– 0,6, lyginant drëkinamus variantus – 0,58. Drëkinimas
vienos uogos masës dydþiui átakos turëjo, skirtumai tarp variantø esminiai.
128