23.01.2015 Views

sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS SODININKYSTËS IR DARÞININKYSTËS INSTITUTO IR<br />

LIETUVOS ÞEMËS ÛKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.<br />

SODININKYSTË IR DARÞININKYSTË. 2006. <strong>25</strong>(4).<br />

AGROTECHNINIØ (ÛKININKAVIMO) SISTEMØ ÁTAKA<br />

‘ELISE’ VEISLËS OBELØ DERLIUI, PRODUKCIJOS<br />

KOKYBEI IR DIRVOÞEMIO SUDËÈIAI<br />

Sk<strong>ir</strong>mantas NOMINAITIS, Vida Marija RUTKOVIENË<br />

Lietuvos þemës ûkio universitetas, LT-53345, Studentø g. 11, Akademija,<br />

Kauno r., el. paðtas ai@nora.lzua.lt; sk<strong>ir</strong>mantas.nominaitis@lzuu.lt<br />

Pranas VIÐKELIS<br />

Lietuvos sodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës institutas, LT-54333, Babtai, Kauno r.<br />

El. paðtas biochem@lsdi.lt<br />

Palyginamasis tyrimas darytas 2002–2005 metais Kauno kolegijos Kraðtotvarkos<br />

fakulteto mokomajame sode, áveistame karbonatingame sekliai glëjiðkame iðplautþemyje.<br />

T<strong>ir</strong>ta sk<strong>ir</strong>tingø agrotechniniø sistemø átaka obelø veislës ‘Elise’ derëjimo<br />

dinamikai <strong>ir</strong> derliui bei vaisiø kokybei.<br />

Nustatyta, kad taikant sk<strong>ir</strong>tingo intensyvumo – áprastinæ <strong>ir</strong> ekologinæ – agrotechnines<br />

sistemas, ‘Elise’ obelø derlingumas ið esmës skyrësi paskutiniaisiais tyrimo<br />

metais. Didesnis derlius gautas ekologinës gamybos variante. Ekologiðkuose obuoliuose<br />

buvo daugiau vitamino C, geresnës buvo jø elektrocheminës savybës.<br />

Reikðminiai þodþiai: obuoliø kokybë, derlingumas, ekologinë gamyba, cheminë<br />

sudëtis<br />

Ávadas. Ekologinë gamyba vaidina vis svarbesná vaidmená ágyvendinant ES aplinkosaugos<br />

programas, daugiau dëmesio sk<strong>ir</strong>iant aplinkai <strong>ir</strong> iðteklius tausojantiems ûkininkavimo<br />

metodams, sprendþiant maisto saugos uþdavinius (Tauscher <strong>ir</strong> kt. 2003;<br />

Alfoeldi <strong>ir</strong> kt. 1996) Vis daugiau kalbama apie taupias, efektyvias, tausojanèias, tvarias<br />

sistemas, kurios maþina áva<strong>ir</strong>iø iðtekliø naudojimà, saugo aplinkà <strong>ir</strong> vartotojus aprûpina<br />

saugiu bei geros kokybës maistu (Kadþiulienë, 2004). Þemës ûkio produktø <strong>ir</strong> þaliavø<br />

gamybos intensyvinimas, didinantis aplinkos tarðà, ðiandien tampa nebeaktualus dar <strong>ir</strong><br />

todël, kad daugeliui ðaliø pavyko iðspræsti maisto produktø nepritekliø problemà (Spiekermann,<br />

2001). Pagamintos produkcijos pertekliø eksportuoti á besivystanèius kraðtus<br />

ateityje bus nenaudinga, nes pasaulio prekybos politika remia idëjà skatinti vietos<br />

gamintojus aps<strong>ir</strong>ûpinti þemës ûkio þaliavomis <strong>ir</strong> produktais (Tauscher <strong>ir</strong> kt., 2003).<br />

Intensyviai tobulëjant genø inþinerijai, produktø ávaizdþio kûrimo ar augalø auginimo<br />

be substrato technologijoms, vël kyla didelis susidomëjimas vidine maisto produktø<br />

kokybe. Ðie gyvybiniø procesø valdymo technologiniai pasiekimai kelia sus<strong>ir</strong>ûpinimà<br />

daugeliui þmoniø (Huber, Fuchs, 2003).<br />

72

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!