sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

odo, kad ðios veislës labai atsparios abiotiniams faktoriams. Ávertinus minëtus poþymius,
galima teigti, kad pastarøjø veisliø adaptyvumo lygis yra aukðtas.
Augalo ðeimininko jautrumas ligoms pasireiðkia jas sukelianèiø patogenø epifitotijos
metais (MacHardy, 1996). Maksimalus paþeidimø balas rodo potencialø augalo
atsparumo ligoms lygá. Tyrimø rezultatai parodë, kad dalis tirtø veisliø nesirgo
rauplëmis. Tai nulëmë veislës genetinë prigimtis – monogeninis atsparumas rauplëms
(genas Vf). Lietuvos agroklimato sàlygomis obelys labiau serga rauplëmis ir
vëþiu negu filostiktoze. Tirtø obelø veisliø vaismedþius rauplës paþeidë nuo 0 iki 4,
vëþys – nuo 0 iki 5, filostiktozë – nuo 0 iki 1 (4 lentelë). Galime daryti prielaidà, kad
tirtø obelø atsparumà filostiktozei gali lemti genetinë kontrolë arba tai, kad Lietuvos
filostiktozës sukëlëjo populiacijoje vyrauja avirulentiðki neagresyvûs patogeno kamienai.
Veislës ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþest’ imunios rauplëms.
Veislës ‘Kurnakovskoje’ vaismedþiai nesirgo rauplëmis ir filostiktoze. Tyrimø
laikotarpiu veislës ‘Verbnoje’, ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Pamiatj Siubarovoj’ atsparumas
rauplëms buvo stabilus. Rauplëms jautriausi veisliø ‘Antej’ ir ‘Delikates’
vaismedþiai.
Lietuvos agroklimato sàlygos labai palankios europiniam vëþiui vystytis ir plisti.
Ið tirtø veisliø grupës vëþys nepaþeidë veislës ‘Sveþestj’ vaismedþiø, o ‘Bolotovskoje’,
‘Pamiatj Siubarovoj’, ‘Jubiliar’, ‘Katja’ vaismedþiai buvo jautriausi vëþio patogenui.
Nustatyta, kad veislë ‘Kurnakovskoje’ atspari rauplëms ir filostiktozei, ‘Sveþestj’
– rauplëms ir europiniam vëþiui.
Iðtyrus vaismedþiø augumo rodiklius, maþiausiai augios yra ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’
obelys.
Obelø, kaip ir kitø augalø, produktyvumo potencialà lemia optimalus fotosintezës
pigmentø kiekis ir santykis lapuose. Chlorofilai ir karotinoidai fotosintezës procese
atlieka specifines funkcijas, todël jø kiekis ir tam tikras santykis bûtini, kad fotosintezë
vyktø efektyviai (Datt, 1998; Zarzo-Tejada ir kt., 2000). Obelø produktyvumà
lemia daugelis rodikliø, taip pat ir chlorofilø ir karotinoidø kiekis lapuose. Ðie
fotosintezës pigmentai – lapø fiziologinio aktyvumo indikatoriai (Curran ir kt., 1990).
Daugiausia fotosintezës pigmentø nustatyta veisliø ‘Sveþestj‘ ir ‘Antej’ lapuose. Taip
pat didelis ðiø veisliø chlorofilø a ir b santykis. Maþiausiai fotosintezës pigmentø
nustatyta veislës ‘Kurnakovskoje’ lapuose, taèiau ðios veislës didþiausias chlorofilø a
ir b santykis.
Iðvados. 1. Anksèiausiai þydëti baigia ‘Bolotovskoje’, vëliausiai – ‘Antej’, ‘Katja’,
‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’ vaismedþiai.
2. Pavasario ðalnø metu maþiausiai nukenèia ‘Katja’ vaismedþiø þiedai. Þiemà
iðtvermingiausi ‘Pamiatj Siubarovoj’ vaismedþiai.
3. Maþiausiai augios yra ‘Sveþestj’ ir ‘Delikates’ obelys.
4. Rauplëms imunios ‘Bolotovskoje’, ‘Jubiliar’, ‘Kurnakovskoje’ ir ‘Sveþestj’
obelys. Filostiktozei atsparios ‘Katja’, ‘Kovalenkovskoje’, ‘Kurnakovskoje’ bei ‘Verbnoje’,
vëþiui – ‘Sveþestj’ obelys. Kompleksiniu atsparumu rauplëms ir filostiktozei
iðsiskiria veislës ‘Kurnakovskoje’ o rauplëms ir europiniam vëþiui – ‘Sveþestj’ vaismedþiai.
9