sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

nës medþiagos – provitamino D sintezei padidinti (Björn, Wang, 2000; Björn ir kt.,
2002). Ðiø medþiagø sintezës suaktyvëjimas yra augalø atsakas á stresà.
Reaguodamas á stresus sukelianèius veiksnius, augalas mobilizuoja ávairias já sauganèias
medþiagas: antioksidacinius (Mittler, 2002; Krupa, 2003) ir DNR reparacijos
(Hada ir kt., 2001) fermentus, signalinius (Booker ir kt., 2004; Kacperska, 2004) ir
PR-baltymus (Thalmair ir kt., 1996), flavonoidus ir fenilpropanoidus (Tattini ir kt.,
2005), hormonus (Baier ir kt., 2005). Ði ypatybë gali bûti pritaikyta augalo produkuojamø
biologiðkai vertingø medþiagø sintezei padidinti. Atsakas á spinduliuotæ ir stresø
sukeliami efektai priklauso nuo augalo rûðies ir jo vidurûðinës ávairovës, genotipo ypatumø
(Jordan, 1996; Cativelli ir kt., 2002; Kakani ir kt., 2003); ne iðimtis – ir pomidorai
(Srinivas ir kt., 2004). Stresus sukelianèiø veiksniø, tarp jø ir ultravioletiniø spinduliø
(UV), kurie yra ir Saulës spinduliø, pasiekianèiø Þemës pavirðiø, sudedamoji spektro
dalis, poveikis þemës ûkio augalams yra iðtirtas labai nevienodai. Daugiau turima duomenø
apie javus (Krupa, Jäger, 1996; Marcel, 2002; Kakani ir kt., 2003).
Gan ribotai iðtirtas ultravioletiniø spinduliø poveikis ir pomidorams, nors þinoma,
kad jiems UV-B sukelia gilius genomo pokyèius – endoreduplikacijà, keièia chromatino
struktûrà (Cavallini ir kt., 2001). UV spinduliuotës poveikis pomidorams,
kaip ir kitiems augalams, pasireiðkia per sistemas, reguliuojanèias atsakà á stresà
sukeliantá veiksná (Johannes ir kt., 2000; Holley ir kt., 2003) ir raidà (Hashimoto,
1994; Bertrani, Lercari, 2000; Gitz, Liu-Gitz, 2003; Appenroth ir kt., 2006). Tai
tiesiogiai stimuliuoja apsauginiø medþiagø sintezæ (Sponga ir kt., 1986), tarp jø –
antioksidantø (Balakumar ir kt., 1997), flavonoidø (Verhoeyen ir kt., 2002), fenilpropanoidø
(Yang ir kt., 1999; Guidi ir kt., 2005), antocianinø (Drumm-Herrel, Mohr,
1982). UV pomidoruose taip pat suaktyvina PR-baltymø sintezæ, o tai gali turëti tiesioginës
átakos didesniam atsparumui patogenams (Barka ir kt., 2000; Stratmann ir
kt., 2000), amarams ir kitiems vabzdþiams (Johannes ir kt., 2000; Stratmann, 2003;
Holley ir kt., 2003). Aptarti tyrimai yra vyraujantys, o UV-B spinduliuotës poveikis
pomidorø augimui maþai tirtas. Ypaè neiðtirtas augimo bei biocheminiø rodikliø priklausomumas
nuo apðvitinamø augalø iðsivystymo tarpsnio, taip pat svarbu iðaiðkinti
jautriausius (labiausiai reaguojanèius á spinduliuotæ) augimo ir biocheminius rodiklius,
pagal kuriuos galima vertinti pomidorø jautrumà UV-B.
Darbo tikslas – nustatyti UV-B poveiká ávairiems pomidorø ‘Svara’ augimo ir
biocheminiams rodikliams, augalø augimui, þaliai masei, sausosioms medþiagoms,
lapø masei ir plotui, karotinoidø, chlorofilø a ir b, baltymø kiekiui lapuose, superoksido
dismutazës (SOD) aktyvumui ir frakcijø spektrui lapuose.
Tyrimo objektas ir metodai. Pomidorø (Lycopersicon esculentum Mill.) ‘Svara’
daigai iðauginti Lietuvos sodininkystës ir darþininkystës instituto Augalø fiziologijos
laboratorijos fitotroninio komplekso ðiltnamiuose. Daigai buvo auginami durpinio
substrato su tràðomis PG MIX (NPK 14–16–18; 1,3 kg/m 3 ) pripildytuose plastikiniuose
puodeliuose. Vëliau pomidorai auginti Botanikos institute (Vilnius) auginimo
kameroje „Tulpë“, apðvietimas – liuminescencinëmis lempomis (75 µmol/ 2 ), fotoperiodas
– 16/8 val.; temperatûra +25° ± 1°C. Kai dauguma daigø turëjo 6 lapus (vid.
5,7), augalai buvo padalyti á dvi grupes: viena jø toliau auginta be UV-B spinduliuotës
poveikio, kita dalis apðvitinta 10 kJ m -2 p -1 UV-B doze (naudotos UV-B lempos „Philips
TL” 40W/12).
241