sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

formuotis – kalio ir fosforo. Gavusi kalio ir kalcio, produkcija geriau iðsilaiko. Be to,
kalcis stabdo dirvoþemio rûgðtëjimo procesus (Liet. dirvoþemiø ..., 1998). Kalcio
poreiká ið dalies galima patenkinti ir dirvoþemiø rûgðtëjimà sustabdyti træðiant fiziologiðkai
nerûgðèiomis tràðomis. Viena jø yra kalcio amonio salietra (KAN 27), kurios
sudëtyje yra 27 proc. N (amoniakinis N-NH 4
+
– 13,5 proc. ir nitratinis – N-NO 3
-
–
13,5 proc.), 6 proc. kalcio (CaO) ir 4 proc. magnio (MgO). Papildomi maisto elementai
– kalcis ir magnis – yra ið gamtinio dolomito, kurie sumaþina amonio nitrato
fiziologiná rûgðtumà ir tokiu bûdu subalansuoja dirvoþemio rûgðtumà bei gerina jo
biologiná aktyvumà. Augalai patræðiami ne tik azotu, bet ir kalciu bei magniu, kuriø
trûksta lengvuose ir rûgðèiuose dirvoþemiuose.
2003 m. pradëta gaminti azoto tràða su ceolitu, kurioje yra 26–27 proc. azoto,
o dalis dolomito (nuo 3 iki 6 proc.) pakeista ceolitu. Tràðos sudëtyje taip pat yra
4,5–5,4 proc. kalcio oksido (CaO) ir 3,1–3,5 proc. magnio oksido (MgO). Ceolitas,
esantis kalcio amonio salietros granulëje, pagerina tràðos fizikines savybes (birumà,
susigulëjimà ir laikymàsi) ir pailgina maisto medþiagø veikimo laikà.
Ceolitai yra kristaliniai, ðarminiai ar þemës ðarminiai hidratuoti aliumosilikatai,
pasiþymintys didele katijonø mainø geba ir gebëjimu absorbuoti amonio jonus bei
judriuosius maisto elementus (Watanabe, 1962; Ilsidar, 1999; Mumpton, 1999) ir
veikiantys kaip lëtinimo agentas (Ming, Dixon, 1986). Ceolituose beveik nebûna azoto
ir fosforo. Jie yra neutralios reakcijos (Ïîñòíèêîâ, 1991). Ceolitai gali bûti naudojami
kaip ekologinës tràðos ir dirvoþemio rûgðtëjimà maþinanti priemonë. Lietuvoje
parduodamuose ceolituose yra 5,03 proc. kalio ir natrio (K 2
O + Na 2
O), 1,07 proc.
magnio (MgO), 2,10 proc. CaO bei mikroelementø (Mn, Zn ir kiti).
Tyrimø tikslas – ávertinti kalcio amonio salietros (KAN 27), azoto tràðos su
ceolitu (KAN 27 su ceolitu) bei ceolito (prekinis þenklas ZeoVit EcoAgro) ir amonio
salietros átakà valgomøjø morkø derlingumui, prekinio derliaus iðeigai bei ðakniavaisiø
morfometriniams rodikliams ir ðiø rodikliø reikðmæ derliaus formavimui.
Tyrimø sàlygos, objektas ir metodai. Bandymai atlikti Lietuvos sodininkystës
ir darþininkystës institute 2004–2005 m. Dirvoþemis – priesmëlis ant lengvo priemolio
karbonatingasis sekliai glëjiðkas iðplautþemis (IDg 8-k, /Calc(ar)i – Epihypogleyc
Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvoþemio armuo 22–25 cm storio, neutralios reakcijos
(pH KCl
7,0), jame yra 1,58 proc. humuso, pakankamai gausu judriøjø fosforo ir kalio
(atitinkamai 354 ir 146 mg kg -1 dirvoþemio) bei kalcio (4 500 mg kg -1 ), taèiau maþai
azotingas (0–60 cm sluoksnyje – 56,6 kg ha -1 N-NH 4
+ N-NO 3
).
Dirvoþemio ëminiuose nustatyta: pH KCl
(potenciometriniu (ISO 10390:2005) metodu),
humusas, % (sauso deginimo (ISO 10694:1995) metodu), judrieji P 2
O 5
ir
K 2
O, mg kg -1 (Egnerio-Rimo-Domingo (A-L, Gost 26208-84) metodu), mineralinis
azotas, mg kg -1 (jonometriniu metodu), kalcis ir magnis, mg kg -1 (atominës absorbcijos
spektrometriniu (SVP D-06) metodu). Analizës atliktos LÞI Agrocheminiø tyrimø
centre.
Augalø prieðsëlis – juodasis pûdymas. Dirvos dirbimo ir darþoviø prieþiûros
darbai atlikti pagal LSDI priimtas intensyvaus darþoviø auginimo technologijas.
Morkos augintos vagotame pavirðiuje 70 cm tarpueiliais. Á hektarà tikslaus iðsëjimo
sëjamàja iðberta 0,8 mln. vnt. daigiø valgomøjø morkø sëklø. Morkos sëtos
2004 05 12 ir 2005 05 09.
212