sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

Daugiau kaip pusæ amþiaus sodo, kaip ir kitø kultûriniø augalø, selekcininkai
derino savo tyrimus prie augalo produktyvumà skatinanèiø intensyvios gamybos technologijø
(Bloksma, 2003). Sumedëjæ sodo augalai yra daugiametë kultûra ir gamintojams
pradëjus ûkininkauti ekologiðkai, be sintetiniø pesticidø ir greitai tirpstanèiø tràðø,
iðkyla uþdavinys palaikyti optimalø augalø derëjimà ir sveikatà bei produkcijos
kokybæ (Bloksma, Northolt ir kt., 2004) (Geipel, Kreckl, 2006).
Darbo tikslas – kompleksiðkai ávertinti obelø veislës ‘Elise’ vaisiø kokybæ ir
derëjimà, taikant áprastinæ ir ekologinæ agrotechnines sistemas, bei ðiø sistemø poveiká
dirvoþemiui.
Tyrimo objektas ir metodai. Bandymas atliktas 2002–2005 metais Kauno kolegijos
Kraðtotvarkos fakulteto mokomajame sode pagal schemà:
I – taikytos intensyvios agrotechninës priemonës. Træðta du kartus: amonio
salietra ir „Kemira Kombi“. Augalø apsaugos nuo ligø ir kenkëjø priemonës per vegetacijà
naudotos vidutiniðkai 9 kartus;
II – ekologinës gamybos variante sintetiniai pesticidai ir tràðos nenaudoti. Skystomis
natûralios kilmës tràðomis „Biokal 01“ ir „Biokal 02“ træðta per lapus, o „Biokal 03“
granuliø presuoti kubeliai iðberti pomedþiuose. Rudená ekologinës gamybos variantas
(pomedþiai) træðtas kompostu – 8 kg/m 2 .
Tyrimui pasirinkta þieminë obelø veislë ‘Elize’, sukurta Olandijoje. Vaisiai vidutinio
dydþio, apvalaus kûgio formos, odelë pasidengusi raudoniu su bronzos atspalviu.
Vaismedþiai vidutinio augumo, vidutiniðkai iðtvermingi þiemà, vidutiniðkai jautrûs
rauplëms, jautrûs þievës ligoms.
Veislës ‘Elize’, poskiepis M.9, sodinimo schema 3,5 x 1,2 m. Sodas pasodintas
2002 m. pavasará, sodinamoji medþiaga importuota ið Olandijos. Sodas lietintas laðeline
drëkinimo sistema. Vaismedþiø pomedþiuose áprastinës gamybos variante palaikytas
herbicidinis pûdymas, ekologinës gamybos variante – juodasis pûdymas. Abiejø
variantø pomedþiai mulèiuoti medþio droþlëmis. Bandymo plotas – lyguma su nedideliu
nuolydþiu ðiaurës kryptimi. Bandymo vietoje vyrauja karbonatingieji sekliai
glëjiðki iðplautþemiai (Calcari – Hipogleyic Luvisols), vidutinio sunkumo ir sunkûs
priemoliai, kur dirvoþemio pH KCl
6,8–7,5, humuso kiekis nedidelis – 1,2–1,8%, P 2
O 5
–
126–155 mg/kg, K 2
O – 130–151 mg/kg.
Meteorologinës sàlygos vertintos remiantis Kauno meteorologinës stoties duomenimis.
Visais tyrimo metais vidutinës mënesio temperatûros vegetacijos pradþioje
nedaug skyrësi, o vegetacijos vidurys ir pabaiga buvo ðiltesni, iðskyrus 2003 metus,
kai spalio mënesio vidutinë temperatûra buvo 2,2°C þemesnë uþ daugiametá vidurká.
Krituliø kiekis ávairavo labiau: 2003 metais lietingas buvo liepos, o 2005 m. – rugpjûèio
mënuo. Ávertinus temperatûros svyravimus visais tyrimo metais, galima teigti,
kad sàlygos sodo augalams augti buvo palankios.
Obuoliø cheminës analizës atliktos LSDI Biochemijos ir technologijos laboratorijoje.
Tirpios sausosios medþiagos nustatytos refraktometru (Ïåòåðáóðãñêèé, 1963),
monosacharidai bei sacharozë – Bertrano metodu (Åðìàêîâ ir kt., 1987), titruojamasis
rûgðtingumas, iðreikðtas obuoliø rûgðtimi – titruojant 0,1 N natrio ðarmo tirpalu,
askorbo rûgðtis – titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu
(Åðìàêîâ ir kt., 1987), nitratai – potenciometriðkai, su jonselektyviu elektrodu (Metodiniai
nurodymai, 1990), sausosios medþiagos – gravimetriðkai, iðdþiovinus 105°C
temperatûroje iki nekintamos masës (Food analysis, 1986). Vaisiø odelës tvirtumas
73