11.07.2015 Views

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

143Taigi krūvių dalinių atvaizdų principas leidžia, žinant krūvį, jo dalinį atvaizdą<strong>ir</strong> atstumus nuo jų iki analizuojamo taško, apskaičiuoti potencialą bet kuriameele<strong>kt</strong>rinio lauko taške.3.4.1.1. Daliniai krūvio atvaizdai erdvėje su diele<strong>kt</strong>rine plokštele3.24 pav. patei<strong>kt</strong>as linijinis krūvis + q greta plokščios begalinės diele<strong>kt</strong>rinėsplokštelės, kurios storis 2h . Anksčiau aprašytas krūvio dalinių atvaizdų sudarymasšiuo atveju tęsiasi ties kiekviena sk<strong>ir</strong>iamąja riba <strong>ir</strong> Gryno funkcija išvedamakiekvienoje iš trijų šiame paveiksle patei<strong>kt</strong>ų sričių. Bendruoju atveju atvaizdųskaičius yra begalinis <strong>ir</strong> kiekvienas iš jų vadinamas daliniu atvaizdu.Plokštelės viduje sklindantis ele<strong>kt</strong>rinis srautas turi atsispindėti nuo vidiniodiele<strong>kt</strong>riko pav<strong>ir</strong>šiaus, o dalis jo prasiskverbti į oro erdvės dalį (3.24 pav. 2-ojisritis). Šiems reiškiniams aprašyti pagal (3.113) lygtį apskaičiuotas koeficientasK šiuo atveju tampa teigiamas ( ε r1 <strong>ir</strong> ε r2 keičiasi vietomis), išlaikant tą pačiąskaitinę vertę. Taigi srauto linijos, kurios perėjo į diele<strong>kt</strong>riką iš 2-osios srities<strong>ir</strong> iš jo vėl išėjo į 2-ąją sritį, atspindžio koeficiento išraiškos yra tokios:21− K 1+ K = 1− K .( )( ) ( )Sudarius atvaizdų schemą erdvėje, kurioje įtaisyta baigtinio storio begalinėdiele<strong>kt</strong>rinė plokštelė (3.24 pav.), Gryno funkcijas kiekvienai iš trijų sričių galimaužrašyti taikant begaline eilute išreikštą potencialiąją funkcijąϕ∑ 12 2⎤4πε⎢⎣⎥⎦, (3.116)( P j : P ∞i ) = − q i × ln⎡( x j − x i ) + ( y j − y i )i=1jčia q i – krūvis, atitinkantis i-ąjį dalinį atvaizdą, arba tam tikrais atvejais – tikrasiskrūvis, kuris įtaisytas taške Pi≡ ( xi,yi) . Šioje išraiškoje ε j vertė εj= εrjε0arba ε j = ε 0 turi apibūdinti analizuojamo potencialo taškąšio taško diele<strong>kt</strong>rines savybes), o ne krūvio dalinio atvaizdo tašką P i .P j (t. y. srities aplink3.4.1.2. Mikrojuostelinės linijos matematinis modelisSudarydami mikrojuostelinės linijos modelį, signalinį laidininką įsivaizduosimebe galo ploną, esantį erdvės dalyje v<strong>ir</strong>š diele<strong>kt</strong>rinio pagrindo <strong>ir</strong> padalintą įN dalinių sričių. Kiekvienos dalinės srities krūvio tankis ρ i nežinomas. Patogumodėlei tarsime, kad tankių ρ i nulemti krūviai q i yra sutel<strong>kt</strong>i dalinių sričiųcentruose (3.25 pav.). Įžemintos modelio ekrano plokštumos ekvipotencialinispav<strong>ir</strong>šius gaunamas sudarant kiekvieno taškinio krūvio veidrodinį atspindį − q .3.25 pav. matome, kad dėl nulinio laidininko storio krūviai mikrojuostelinės linijosmodelyje yra prie diele<strong>kt</strong>riko pav<strong>ir</strong>šiaus <strong>ir</strong> a→ 0 . Taško P potencialas, kurįsužadina tame pačiame taške esantis krūvis, apskaičiuojamas kaip nuosavas po-ji

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!