1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

16 Įvadasbangos prietaisų savybės priklauso nuo lėtinimo įtaisų savybių, pokario laikotarpiudaug dėmesio skirta šiems įtaisams tobulinti, teoriniams ir eksperimentiniamstyrimams. Jų rezultatai apibendrinti [0.4, 0.5] ir daugelyje kitų publikacijų ir monografijų.Remiantis atliktų tyrimų rezultatais plėtėsi lėtinimo įtaisų taikymo sritys irkito jiems keliami reikalavimai. Elektrodinaminėms vėlinimo linijoms ir bėgančiosiosbangos elektroniniams vamzdžiams buvo reikalingi superplačiajuosčiailėtinimo įtaisai, pavyzdžiui, oscilografiniams bėgančiosios bangos vamzdžiams,skirtiems spartiems vienkartiniams signalams tirti, buvo reikalingos lėtinimo irkreipimo sistemos, kurių praleidžiamųjų dažnių juosta yra nuo nulio iki dešimčiųgigahercų.1965 m. profesoriaus Zenono Vainorio iniciatyva superplačiajuosčių lėtinimo,vėlinimo įtaisų ir bėgančiosios bangos kreipimo sistemų tyrimai buvo pradėtiKauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Prietaisų gamybos fakultete, vėliautapusiame Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetu. Superplačiajuosčiųįtaisų tematika buvo atlikta daug užsakomųjų mokslo tiriamųjųdarbų, parengta ir apginta nemažai disertacijų. Šių darbų turinys ir rezultatai apžvelgti[0.6, 0.7]. Buvo sukurta apibendrinta spiralinių [0.8] ir meandrinių [0.9]vėlinimo linijų teorija ir eksperimentinio tyrimo ir projektavimo metodikos. Išnagrinėtabėgančiosios bangos ir elektronų pluošto sąveika bėgančiosios bangoselektroniniuose vamzdžiuose, sukurtos bėgančiosios bangos elektroninių vamzdžiųir kreipimo sistemų charakteristikų skaičiavimo metodikos, remiantis daugialaidžiųlinijų metodu sukurta apibendrintoji bėgančiosios bangos kreipimosistemų teorija ir projektavimo pagrindai, pasiūlyta naujų bėgančiosios bangoskreipimo sistemų konstrukcijų [0.10]. Nagrinėti lėtinimo sistemų taikymo elementariųjųdalelių greitintuvuose klausimai [0.11]. Intensyviai dirbant, susiformavosuperplačiajuosčių elektrodinaminių įtaisų tyrimo, kūrimo ir taikymomokslinė kryptis. Atliktų darbų rezultatai buvo apibendrinti monografijose[0.12, 0.10] ir aukštai įvertinti – pagrindiniai darbų atlikėjai pelnė Lietuvos respublikinępremiją (1978) ir Lietuvos mokslo premiją (1997).Superplačiajuosčių lėtinimo įtaisų mokslinių tyrimų sėkmę nemaža dalimilėmė bendra intensyvi elektronikos mokslo ir studijų plėtra ir jaunųjų mokslininkųugdymas Vilniaus universitete, Kauno politechnikos institute, Puslaidininkiųfizikos institute ir žinybiniuose mokslinių tyrimų institutuose. Mokslo organizavimo,tyrimų ir studijų srityse daug nuveikė akademikas D. Eidukas, profesoriaiZ. Vainoris, R. P. Žilinskas, V. Šugurovas ir daugelis kitų. Didelės reikšmėsturėjo Lietuvos pedagogų parengti vadovėliai elektrodinamikos ir mikrobangųtematika [0.13–0.15].Maždaug nuo 1995 m. prasidėjo naujas elektrodinaminių lėtinimo įtaisų tyrimoetapas – tobulėjant kompiuteriams ir programinei įrangai, atsivėrė naujos