11.07.2015 Views

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

427sistemos vėlinimo trukmės žemųjų dažnių srityje t v nom vertė. Trečiuoju ciklu(sprendimų blokas 14) keičiamas tarpstrypinių ekranų plotis w 2 , lemiantisleistiną DFCh nuokrypą nuo tiesinės chara<strong>kt</strong>eristikos <strong>ir</strong> reikiamą praleidžiamųjųdažnių juostą ∆ F . Kadangi kintant šiam konstrukcijos parametrui keičiasi visinomsistemos ele<strong>kt</strong>riniai parametrai, po trečiojo ciklo grįžtama į p<strong>ir</strong>mąjį. Jeigupasie<strong>kt</strong>os w 2 keitimo ribos, ketv<strong>ir</strong>tuoju ciklu (sprendimų blokas 9) parenkamasmeandro ilgis, garantuojantis leistiną DFCh nuokrypą nuo tiesinėschara<strong>kt</strong>eristikos <strong>ir</strong> reikiamą praleidžiamųjų dažnių juostą ∆ F . Kadangi keisdamimeandro ilgį keičiame sistemos vėlinimo trukmę, antrasis <strong>ir</strong> trečiasis ciklai(sprendimų blokai 12 <strong>ir</strong> 14) kartojami tol, kol gaunamos reikiamos vėlinimotrukmės <strong>ir</strong> praleidžiamųjų dažnių juostos vertės. Šis procesas kartojamas, kol busužtikrinti leistini ele<strong>kt</strong>rinių parametrų nuokrypiai. Sprendžiant nuoseklauspriartėjimo uždavinį, algoritme taikomas skiltinio priartėjimo metodas.Antrojo algoritmo varianto (9.5 pav.) antruoju ciklu (sprendimų blokas 12)atstumas s tarp gretimų meandro juostelių keičiamas tol, kol gaunama reikiamasistemos vėlinimo trukmės žemųjų dažnių vertė t v nom . Kadangi šio konstrukcijosparametro pokytis keičia visus sistemos ele<strong>kt</strong>rinius parametrus, po antrojo ciklogrįžtama į p<strong>ir</strong>mąjį. Ketv<strong>ir</strong>tuoju ciklu (sprendimų blokas 9) keičiamas meandroilgis arba aukštis.Pagal [9.8–9.10] darbuose <strong>ir</strong> 8 skyriuje sukurtus lėtinimo sistemų modelius <strong>ir</strong>9.2, 9.3 poskyriuose patei<strong>kt</strong>as metodikas <strong>ir</strong> šio poskyrio algoritmus sukurtabandomoji plačiajuosčių meandrinių lėtinimo sistemų su tarpstrypiniais ekranaissintezės <strong>ir</strong> analizės programa. Taikant šią programą vienos meandrinės lėtinimosistemos sintezė trunka iki 60 s; analizė, skaičiuojant 50 dažnio taškųchara<strong>kt</strong>eristikoje – 1–2 s (procesorius – Pentium Pro 200 MHz; darbinėsatminties talpa – 128 MB). Programa gali būti naudojama plačiajuosčiųmeandrinių lėtinimo sistemų automatizuoto proje<strong>kt</strong>avimo pakete. Tokį paketąreikia papildyti atitinkamomis gamybinio proceso duomenų, lėtinimo sistemų <strong>ir</strong>jų konstrukcijų bibliotekomis, optimizavimo bei proje<strong>kt</strong>inės dokumentacijosruošimo blokais. Šios programos veikimą iliustruoja dviejų meandrinių lėtinimosistemų pradiniai duomenys <strong>ir</strong> topologijos sintezės rezultatai, patei<strong>kt</strong>i9.2 lentelėje. Visų lentelėje patei<strong>kt</strong>ų lėtinimo sistemų variantų laidaus sluoksniostoris – 0,01 mm. Be gautų konstrukcijos parametrų w 1 , w 2 , s , 2A <strong>ir</strong> l M ,lentelėje dar nurodytas sintezuotos lėtinimo sistemos plotas SM= 2A× lM.Lyginant 9.2 lentelėje patei<strong>kt</strong>us lėtinimo sistemų variantų parametrus matyti,kad lėtinimo sistemos įėjimo varžos didėjimas, nekintant vėlinimo trukmei (LSl<strong>ir</strong> LS2), gautas, naudojant storesnį diele<strong>kt</strong>rinį pagrindą <strong>ir</strong> siaurinant meandrinįlaidininką <strong>ir</strong> tarpstrypinius ekranus. Dėl to mažėja lėtinimo sistemos praleidžiamųjųdažnių juosta <strong>ir</strong> šiek tiek – meandro plotas. 1,5 karto didesnė vėlinimotrukmė, esant tokiai pačiai kaip LSl <strong>ir</strong> LS3 sistemų įėjimo varžai, lėmė 1,44 kartonom

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!