11.07.2015 Views

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

204 4. Lėtinimo sistemų modeliai <strong>ir</strong> savybėsPagal (4.116)–(4.118) kuo didesnis santykis S (θ ) <strong>ir</strong> kuo didesnis sistemosele<strong>kt</strong>rinis nevienalytiškumas aukštutinių dažnių srityje, tuo platesnė jos užtvarinėjuosta <strong>ir</strong> siauresnė praleidžiamųjų dažnių juosta.Taigi lėtinimo, vėlinimo <strong>ir</strong> kreipimo sistemos dėl periodinių netolygumų įgyjaužtvarinių filtrų savybes, kai, didėjant dažniui fazės kampas θ tarp gretimųsp<strong>ir</strong>alės vijų įtampų ar srovių artėja prie π . Užtvarinės juostos plotis tuo didesnis,kuo didesnis sistemos nevienalyčių dalių banginių laidumų santykis.Bėgančiosios bangos kreipimo sistemų atveju dažniai, atitinkantys θ = π , yrauž bėgančiosios bangos oscilografinių vamzdžių praleidžiamųjų dažnių juostųribų, tačiau į atskleistas lėtinimo sistemų savybes būtina atsižvelgti kuriant <strong>ir</strong> gaminantplačiajuostes kreipimo sistemas.Realiose kreipimo <strong>ir</strong> kitų lėtinimo sistemų konstrukcijose periodiniai netolygumaisusidaro ne tik dėl vijos pločio, tarpų tarp lėtinimo ele<strong>kt</strong>rodo <strong>ir</strong> ekranų kitimo,bet <strong>ir</strong> dėl kitų priežasčių. Jų nepavyksta išvengti <strong>ir</strong> dėl to, kad pra<strong>kt</strong>inėsekonstrukcijose naudojami diele<strong>kt</strong>riniai lėtinimo ele<strong>kt</strong>rodų laikikliai. Jų įtaka lėtinimosistemų savybėms išnagrinėta [4.14].4.4. Baigtinio ilgio meandrinės lėtinimo sistemosmodeliavimo galimybėsTaikant daugialaidžių linijų metodą sudaromi be galo ilgų lėtinimo sistemųmodeliai. Pra<strong>kt</strong>ikoje lėtinimo sistemos esti riboto ilgio. Dėl šios priežastieslaidininkų aplinkos <strong>ir</strong> ele<strong>kt</strong>romagnetinių bangų sklidimo sąlygos sistemų galuoseyra kitokios nei vidurinėse sistemų dalyse. Kaip jau buvo pastebėta 3 skyriuje,realias lėtinimo sistemas geriau būtų modeliuoti daugialaidėmis linijomis,sudarytomis iš baigtinio laidininkų skaičiaus.Modelių, sudarytų iš baigtinio laidininkų skaičiaus, analizė tampasudėtingesnė – periodinių ribinių sąlygų nebegalima taikyti sistemų galuose.Ieškant problemos sprendimo buvo pasiūlytas hibridinis (skaitmenis-analitinis)metodas. Daugialaidės linijos, sudarytos iš baigtinio laidininkų skaičiaus, analizei(laidininkų banginių laidumų skaičiavimui) buvo pasitel<strong>kt</strong>as integralinių lygčiųmetodas, aprašytas 3 skyriuje. Lėtinimo sistemos ribinėms sąlygoms aprašytibuvo taikomas sklaidos matricų metodas, kurio pagrindai patei<strong>kt</strong>i 2 skyriuje.Šiame poskyryje hibridinio metodo taikymo galimybes <strong>ir</strong> privalumusparodysime sudarydami mikrojuostelinės meandinės vėlinimo linijos (4.42 pav.)modelį <strong>ir</strong> nagrinėdami jo analizės rezultatus.4.4.1. Baigtinio ilgio mikrojuostelinės meandrinės lėtinimosistemos modelisNagrinėtos mikrojuostelinės meandrinės vėlinimo linijos supaprastintakonstrukcija pavaizduota 4.42 pav., meandrinio laidininko topologija – 4.43 pav.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!