11.07.2015 Views

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

1766_Staras ir kt_Placiajuosciu_WEB.pdf - Vilniaus Gedimino ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

209įėjimo varža žemųjų dažnių srityje. Trumpai sujungtos kompensacinio ele<strong>kt</strong>rodosp<strong>ir</strong>alės vijos neturi įtakos ele<strong>kt</strong>romagnetinės bangos slopinimui kvazisimetrinėjesistemoje.Lovelinėse sp<strong>ir</strong>alinėse <strong>ir</strong> meandrinėse lėtinimo sistemose taikomos ekranavimosienelės, įterptos tarp gretimų vijų, leidžia veiksmingai sumažinti sp<strong>ir</strong>alinėssistemos lėtinimo koeficiento dispersiją <strong>ir</strong> taip pat sumažinti meandrinės sistemosįėjimo varžos priklausomybę nuo dažnio. Lovelinių sistemų dažninės chara<strong>kt</strong>eristikosgerėja didinant ekranavimo sienelių aukštį – gerinant gretimų vijų ekranavimą.Šį ekranavimą bėgančiosios bangos kreipimo sistemose apsunkina tai, kadtarp kreipimo ele<strong>kt</strong>rodo <strong>ir</strong> ekrano reikia praleisti ele<strong>kt</strong>ronų pluoštą. Kai ekranavimosienelių aukštis kinta, lėtinimo sistemos tampa nevienalytėmis.Periodiniai netolygumai gali turėti didelės įtakos nevienalyčių lėtinimo sistemųchara<strong>kt</strong>eristikoms. Dėl periodinių netolygumų lėtinimo sistemos gali įgytiužtvariniams filtrams būdingų savybių.Pasiūlytas hibridinis mikrojuostelinių meandrinių lėtinimo sistemų analizėsmetodas. Šis metodas pagrįstas trimis metodais: 1 – daugialaidžių linijų metodumeandro stru<strong>kt</strong>ūrai modeliuoti, 2 – momentų metodu mikrojuostelinės daugialaidėslinijos parametrams apskaičiuoti taikant TEM bangų artinį, 3 – sklaidos matricųmetodu meandrinėms lėtinimo sistemoms modeliuoti.Hibridiniu metodu galima įvertinti ele<strong>kt</strong>romagnetinio lauko sklaidą baigtinioilgio meandrinės lėtinimo sistemos galuose. Eksperimentinio mikrojuostelinėsmeandrinės lėtinimo sistemos maketo analizės rezultatai, gauti taikant siūlomąmetodą, mažiau sk<strong>ir</strong>iasi nuo eksperimentiškai nustatytų nei rezultatai, gauti taikantbegalinės mikrojuostelinės daugialaidės linijos modelį <strong>ir</strong> konforminių pakeitimųmetodą.4.6. Literatūra[4.1] Štaras, S.; Burokas, T. 2001. Model, analysis and properties of the twined helicalstructure, Ele<strong>kt</strong>ronika <strong>ir</strong> ele<strong>kt</strong>rotechnika 5(34): 21–24. ISSN 1392-1215.[4.2] Štaras, S. 2002. Simulation and properties of the twined helical structure, IEEETransactions on Electron Devices 49(10): 1826–1830. ISSN: 0018-9383.[4.3] Štaras, S.; Burokas, T. 2002. Simulation of the twined helical deflecting system, inThe 7th Biennial Baltic Electronics Conference BEC’2002: Conference Proceedings,43–46. ISBN 9985592921.[4.4] Burokas, T.; Štaras, S. 2004. Simulation of the twined helical system containinginner shield, in International Scientific Conference „Unitech’04”: Proceedings,Gabrovo, Bulgaria, Vol. 1, November, 18–19, 2004, 125–129.[4.5] Štaras, S. 2005. Simulation and properties of the shielded twined helical deflectingsystem, IEEE Transactions on Electron Devices 52(6): 1222–1225. ISSN: 0018-9383.[4.6] Štaras, S.; Burokas, T. 2006. Kvazisimetrinės sp<strong>ir</strong>alinės kreipimo sistemos modelis<strong>ir</strong> savybės, Ele<strong>kt</strong>ronika <strong>ir</strong> ele<strong>kt</strong>rotechnika 2(66): 68–73. ISSN 1392–1215.

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!