Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
NELOC ir INLOC projektai atskleidė, kad „nepakankamas pagrindinių<br />
intermodalinio transporto mazgų pasiruošimas varžytis su kaimyninių šalių transporto<br />
sistemomis dėl pastoviai augančių tarptautinių krovinių srautų pritraukimo t.y.<br />
intermodalinio transporto bei logistikos paslaugų kokybė vietinėje rinkoje dar stipriai<br />
atsilieka nuo ES šalių lygio ir ne visada patenkina klientų poreikius.“ 100<br />
Vienas iš pagrindinių intermodalinio transporto plėtros prioritetų pagal INLOC<br />
projektą yra intermodalinių transporto centrų (“krovinių kaimelių“) steigimas šalia I ir<br />
IX Pan-Europinių transporto koridorių, kertančių Lietuvos teritoriją. Jie turėtų būti<br />
kuriami šalia svarbiausių pramoninių rajonų, kur susijungia skirtingos transporto rūšys<br />
ir yra generuojami didžiausi prekių srautai.<br />
Tokius logistikos centrus pagal INLOC projektą tikslinga steigti Kauno,<br />
Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionuose.<br />
Pagal projekto INLOC susisteminimą logistikos centras (1) užtikrina efektyvią<br />
sąveiką tarp skirtingų transporto rūšių; (2) gerina transporto paslaugų kokybę; (3) kuria<br />
naujų darbo vietų; (4) sudaro sąlygas efektyvaus modernių informacinių ir<br />
komunikacinių technologijų panaudojimui; (5) gerina verslo sąlygas mažo ir vidutinio<br />
dydžio įmonėms; (6) įgalina kaupti įgūdžius, patirtį ir transportinius pajėgumus; (7)<br />
kuria sinergijos efektą, kaip vieną iš pagrindinių masto ekonomijos šaltinių; (8) talkina<br />
vietinės transporto paslaugų rinkos plėtotei; (9) sudaro pagrindą plėtoti visų rūšių<br />
pridėtinės vertės paslaugoms, (10) atlaisvina mažas įmones nuo būtinybės turėti atskirus<br />
savo sandėlius ir užtikrina joms prieigą prie viešos paskirties logistikos infrastruktūros,<br />
o tai prisideda prie smulkaus verslo skatinimo šalyje.<br />
Projekte INLOC išskirtos šios Lietuvos logistikos centrų tinklo formavimo<br />
problemos: (1) be Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (kaip intermodalinio transporto<br />
mazgo) Lietuva neturi nieko kito pasiūlyti logistikos centrų tinklo, šiuo metu<br />
formuojamo Baltijos jūros regione, kūrimui; (2) logistikos centrų diegimas Vilniaus,<br />
Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių regionuose yra labai lėtas (kai kurie reiškiniai<br />
gali būti įvertinti netgi kaip regresinis procesas), nežiūrint fakto, kad Klaipėdos,<br />
Panevėžio ir Vilniaus apskritys parengė logistikos centrų plėtros koncepcijas bei<br />
galimybių studijas, o Kauno Savivaldybė patvirtino intermodalinio terminalo planą.<br />
Projekte INLOC dėmesys atkreiptas, kad šiauriniai Lietuvos kaimynai stengiasi naudotis<br />
esama padėtimi ir neslepia savo ketinimų tapti pagrindiniais krovinių srautų iš NVS ir<br />
tolesnių rytų šalių skirstytojais transporto ir logistikos paslaugų rinkoje Baltijos jūros<br />
regione.<br />
Veiksniai sąlygoję esamą situaciją susisteminti taip: (1) neišvystyta logistikos<br />
centrų valdymo kompanijų, paremtų viešosios ir privačios partnerystės modeliu,<br />
steigimo teisinė bazė; (2) administracinio kompetentingumo stoka ir žemas žinių lygis<br />
modernių logistikos centrų plėtros klausimais; (3) didžiųjų privačių logistikos<br />
kompanijų pasipriešinimas logistikos centrų steigimui, paremtam viešosios ir privačios<br />
partnerystės modeliu; (4) neišspręstas žemės restitucijos klausimas.<br />
100 Šaltinis: Šakalys, A. INLOC projektas. 2006 m.<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 114 iš 192
Change language