Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

More documents

Recommendations

Info

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti TEU 2000000 1800000 1600000 1400000 1200000 1000000 800000 600000 400000 200000 0 Sankt-Peterburgas 776177 1119346 1449958 1697720 Talinas, Ryga, Venspilis, Klaipėda, Kaliningradas 2004 2005 2006 2007 512437 624442 726061 983175 61 pav. Konteinerių krova Baltijos jūros uostuose Lyderio pozicijas tarp minėtų šešių uostų užima Sankt Peterburgo uostas, kuris net penkis kartus daugiau perkrauna konteinerių nei antroje vietoje esanti Klaipėda. Vertinant augimo dinamiką, Sankt-Peterburgo uosto konteinerių krova auga sparčiau nei visų kitų konteinerių. Nors Klaipėdos uosto pozicijos gana stiprios iš pirmo žvilgsnio, visgi paveikslas žemiau atskleidžia augimo tendencijas nuo 2004 metų. Labiausia santykinai auga konteineriai Kaliningrado uoste. Nors natūriniais dydžiais Kaliningradas nepasivijo Klaipėdos, tačiau palyginti su 2004 metais konteinerių krova jame išaugo tris su puse karto. Tokios tendencijos rodo, kad šiame regione Kaliningradas taps antru po Sankt Peterburgo. Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 136 iš 192
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti TEU 250% 150% 50% -50% 2004 2005 2006 2007 Sankt-Peterburgas 0% 44% 87% 119% Talinas 0% 13% 35% 60% Kaliningradas 0% 56% 110% 250% Klaipėda 0% 23% 33% 84% Kaliningradas 0% 56% 110% 250% Ryga 0% 11% 16% 39% 62 pav. Konteinerių srautų augimas Baltijos jūros regione palyginti su 2004 metais Esant tokiam milžiniškam konteinerių augimui regione, natūralu, kad konteinerinės geležinkelio platformos (vagonai) tampa paklausia preke visų suinteresuotų šalių geležinkelių kompanijoms. Taigi, tai dėl vagonų tikėtina, kad vyrauja konkurencijos elementas. Turint omenyje, kad šiuos vagonus gamina Rusija, tikėtina, kad jais konteinerių išvežimui bus aprūpinti Rusijos intermodaliniai terminalai. Tikslinga ieškoti būdų įsigyti šių vagonų iš kitų šalių, šiuo požiūriu nekonkuruojančių su Lietuvos transporto sistema. Baltijos jūros regiono transporto srautų struktūra Jūrų transportas. Didžiausi regiono eksporto srautai eina kryptimi iš šiaurinių uostų į Vokietiją. Jūrų transportas ypač didelę reikšmę turi Suomijai, kuri apie 80% krovinių gabena šia transporto rūšimi. Sausumos transportas svarbų vaidmenį užima Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos tarptautinėje prekyboje, kadangi didžiausia jų prekybos partnerių dalis yra tame pačiame žemyne. Didžiausi jūrų transporto srautai Baltijos jūros regione parodyti paveiksle žemiau. Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 137 iš 192
Page 1 and 2:
Vilniaus Gedimino technikos univers
Page 3 and 4:
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 135: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 151 and 152: Eksporto augimas REKOMENDACIJOS Ilg
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
show all

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija