Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
terminalus. Pagrindiniai krovinių srautai daugiausiai praeina pro Vokietijos, Danijos,<br />
Švedijos, Rusijos ir Suomijos uostus, pagrindiniai birių krovinių srautai – per šiaurinius<br />
Skandinavijos bei Suomijos uostus.<br />
Naftos ir jos produktų vežimas 103 . Rusijoje išgaunama apie 15 procentų visos<br />
pasaulinės naftos. Apie 40 procentų naftos Rusija eksportuoja į vakarus iš kurių 90<br />
procentų tenka Europai. Nors Rusijos naftos kompanijos didelę reikšmę teikė naujoms<br />
rinkoms Jungtinėse Valstijose ir Tolimuosiuose Rytuose, Europa išlieka dominuojančia<br />
rinka. Pavyzdžiui 2003 metais į BJR valstybes buvo importuota 64 mln. tonų iš Rusijos<br />
ir 86 mln. tonų iš kitų Europos šalių. Didelė dalis eksportuojamos naftos buvo skirta<br />
Vokietijai, Lenkijai ir kitoms Centrinės ir Rytinės Europos šalis (įskaitant Vengriją,<br />
Slovakiją ir Čekiją). 2003 metais 51 mln. tonų Rusijos žaliavinės naftos buvo<br />
eksportuojama per „Družba“ vamzdyną ir maždaug 99 mln. tonų gabenama tankeriais į<br />
BJR ir kitas Europos šalis. Likusios 10 mln. tonų naftos buvo plukdomos iš Baltijos<br />
uostų į kitas šalis ir 7 mln. tonų iš Arkties uostų.<br />
2003 metais iš Baltijos jūros uostų buvo plukdoma 109 mln. naftos tonų. 2004<br />
metais papildomai 25 mln. tonų buvo plukdoma per Rusijos ir Estijos uostus, kai<br />
sumažėjo gabenimai iš daugumos uotų Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.<br />
Naftos vamzdynai į Europą yra beveik sausakimši. Esamų vamzdynų talpumo<br />
padidinimas ir naujų konstrukcijų statyba yra labai svarbus aspektas nepertraukiamam<br />
(ilgalaikiam) Rusijos naftos produkcijos didinimui tuo pačiu ir žaliavinės naftos<br />
eksportui į Europą.<br />
Naftos ir jos produkcijos krova Baltijos jūros uostuose 1998-2004 metų periodu<br />
parodė didelį augimą gabenimuose iš Suomijos įlankos. Estija, Latvija, Lietuva ir<br />
Lenkija yra pagrindinės tranzitinės valstybės gabenant krovinius iš Rusijos. Per Estijos,<br />
Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos uostus buvo transportuota 23, 20, 8 ir 10 mln. tonų naftos<br />
atitinkamai. Be to, papildomai prie šių apimčių, dar prisidėjo nedidelis tranzitas iš<br />
Kazachstano. Palyginimui, per Rusijos uostus Baltijos ir Baltojoje jūroje 2003 metais<br />
buvo plukdoma 42 mln. tonų naftos.<br />
Naftos tranzitas sudaro didžiausią lyginamąjį svorį Baltijos šalių tranzitinių<br />
krovinių apimtyse, bet nuo 2003 pradžios, kuomet buvo uždarytas Ventspilio<br />
naftotiekis, Rusijos tranzito apimtys per jos kaimynines valstybes, išskyrus Estiją, krito,<br />
kai tuo tarpu per Rusijos uostus augo. Tikėtina, kad ši tendencija vyraus ir toliau,<br />
priklausomai nuo:<br />
(1) krovinių srautų persiskirstymo nuo Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus; (2)<br />
nuo eksporto – importo prekybos apimčių didėjimo, priklausomai nuo Rusijos<br />
ekonomikos augimo ar smukimo bei (3) nuo tranzitinių srautų didėjimo, ypatingai<br />
Trans-Sibiro ir Šiaurės-Rytų transporto koridoriais.<br />
Ateityje planuojama didinti jūrų terminalų talpumą šioje srityje. Rusijos uostai<br />
Primorskas ir Vyborgas-Vysotskas ateinančius metus bus pajėgūs didinti savo apyvartą<br />
bei tuo pačiu sumažinti krovą kituose Baltijos uostuose.<br />
103 Pagal Baltic Maritime Outlook 2006<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 142 iš 192
Change language