Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

More documents

Recommendations

Info

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti terminalus. Pagrindiniai krovinių srautai daugiausiai praeina pro Vokietijos, Danijos, Švedijos, Rusijos ir Suomijos uostus, pagrindiniai birių krovinių srautai – per šiaurinius Skandinavijos bei Suomijos uostus. Naftos ir jos produktų vežimas 103 . Rusijoje išgaunama apie 15 procentų visos pasaulinės naftos. Apie 40 procentų naftos Rusija eksportuoja į vakarus iš kurių 90 procentų tenka Europai. Nors Rusijos naftos kompanijos didelę reikšmę teikė naujoms rinkoms Jungtinėse Valstijose ir Tolimuosiuose Rytuose, Europa išlieka dominuojančia rinka. Pavyzdžiui 2003 metais į BJR valstybes buvo importuota 64 mln. tonų iš Rusijos ir 86 mln. tonų iš kitų Europos šalių. Didelė dalis eksportuojamos naftos buvo skirta Vokietijai, Lenkijai ir kitoms Centrinės ir Rytinės Europos šalis (įskaitant Vengriją, Slovakiją ir Čekiją). 2003 metais 51 mln. tonų Rusijos žaliavinės naftos buvo eksportuojama per „Družba“ vamzdyną ir maždaug 99 mln. tonų gabenama tankeriais į BJR ir kitas Europos šalis. Likusios 10 mln. tonų naftos buvo plukdomos iš Baltijos uostų į kitas šalis ir 7 mln. tonų iš Arkties uostų. 2003 metais iš Baltijos jūros uostų buvo plukdoma 109 mln. naftos tonų. 2004 metais papildomai 25 mln. tonų buvo plukdoma per Rusijos ir Estijos uostus, kai sumažėjo gabenimai iš daugumos uotų Suomijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Naftos vamzdynai į Europą yra beveik sausakimši. Esamų vamzdynų talpumo padidinimas ir naujų konstrukcijų statyba yra labai svarbus aspektas nepertraukiamam (ilgalaikiam) Rusijos naftos produkcijos didinimui tuo pačiu ir žaliavinės naftos eksportui į Europą. Naftos ir jos produkcijos krova Baltijos jūros uostuose 1998-2004 metų periodu parodė didelį augimą gabenimuose iš Suomijos įlankos. Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija yra pagrindinės tranzitinės valstybės gabenant krovinius iš Rusijos. Per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos uostus buvo transportuota 23, 20, 8 ir 10 mln. tonų naftos atitinkamai. Be to, papildomai prie šių apimčių, dar prisidėjo nedidelis tranzitas iš Kazachstano. Palyginimui, per Rusijos uostus Baltijos ir Baltojoje jūroje 2003 metais buvo plukdoma 42 mln. tonų naftos. Naftos tranzitas sudaro didžiausią lyginamąjį svorį Baltijos šalių tranzitinių krovinių apimtyse, bet nuo 2003 pradžios, kuomet buvo uždarytas Ventspilio naftotiekis, Rusijos tranzito apimtys per jos kaimynines valstybes, išskyrus Estiją, krito, kai tuo tarpu per Rusijos uostus augo. Tikėtina, kad ši tendencija vyraus ir toliau, priklausomai nuo: (1) krovinių srautų persiskirstymo nuo Baltijos šalių uostų į Rusijos uostus; (2) nuo eksporto – importo prekybos apimčių didėjimo, priklausomai nuo Rusijos ekonomikos augimo ar smukimo bei (3) nuo tranzitinių srautų didėjimo, ypatingai Trans-Sibiro ir Šiaurės-Rytų transporto koridoriais. Ateityje planuojama didinti jūrų terminalų talpumą šioje srityje. Rusijos uostai Primorskas ir Vyborgas-Vysotskas ateinančius metus bus pajėgūs didinti savo apyvartą bei tuo pačiu sumažinti krovą kituose Baltijos uostuose. 103 Pagal Baltic Maritime Outlook 2006 Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 142 iš 192
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti Tikimasi, kad Rusijos produkcija išaugs nežymiai – 490 mln. tonų iki 2010 metų ir 540 mln. tonų iki 2025 metų ir eksporto augimas išsilygins. Manoma, kad eksportas per Baltijos jūros uostus pasieks 185 mln. tonų. Kita pagrindinės naftos eksporto BJR valstybė yra Norvegija. Visgi manoma, kad visa Šiaurės jūros naftos gavyba nyksta ir, iki 2025 metų kris iki 58 mln. tonų (šių dienų lygis yra 290 mln. tonų). Kartu su šuo Šiaurės jūros nuosmukiu, Vakarų Europoje tikimasi importuoti didesnius kiekius iš Persijos įlankos ir iš OPEC šalių Šiaurinėje ir Vakarinėje Afrikoje. Keltų linijos 69 pav. Baltijos iš Šiaurės jūrų ro-ro ir ropax keltų linijos 104 Baltijos jūros regione dominuoja keltų linijos jungiančios Šiaurės Vokietiją ir Pietų Švediją su Baltijos šalimis, Rusiją su Šiaurės Švedija. Tai atspindi partnerystės ir prekybinius ryšius. Šiaurės jūroje keltų linijos jungia Didžiąją Britaniją su Vakarų Skandinavija bei Flamandų uostus (Belgijoje) su Vakarų Skandinavija. Sunkvežimių (treilerių) transportas. Baltijos jūros regione treileriai, kartu su ar be sunkvežimių, yra plukdomi ropax ir ro-ro laivais. Labiausiai regione užimta ropax linija yra maršrutas tarp Helsinborgo Švedijoje ir Helsingoro Danijoje (66 000 įplaukimų į uostą per metus). Antroji pagal užimtumą linija kerta taip vadinam Fehmarn Belt tarp dviejų mažų uostų Rodby Danijoje ir Puttgarden Vokietijoje (35 000 įplaukimų į uostą per metus). Maždaug 360 000 treilerių kasmet yra transportuojama per Oresundą tarp Helsingoro ir Helsingborgo, o maršrutu Rodby-Puttgarden – 260 000 treilerių. Be šių 104 Šaltinis: Baltic Maritime Outlook. 2006 Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 143 iš 192
Page 1 and 2:
Vilniaus Gedimino technikos univers
Page 3 and 4:
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 141: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 151 and 152: Eksporto augimas REKOMENDACIJOS Ilg
show all

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija