Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Pagrindiniai projekto EAST – WEST tikslai yra (1) skatinti nuoseklią regiono<br />
ekonominę plėtrą kuriant vieningo tarptautinio transporto koridoriaus koncepciją; (2)<br />
Identifikuoti ir eliminuoti pagrindinius barjerus kliudančius diegti intermodalinio<br />
transporto sprendimus ir verslo koncepcijas; (3) Skatinti transporto rūšių persiskirstymą<br />
(plėtoti trumpų jūrinių nuotolių laivybą bei jūrų greitkelius); (4) pagrįsti investicijas į<br />
uostų ir kelių infrastruktūrą bei ITS panaudojimą tikslingumą, kas padidintų transporto<br />
sistemos efektyvumą ir eismo saugą; (5) skatinti bendradarbiavimą tarp privataus ir<br />
viešojo sektoriaus bei akademinės visuomenės.<br />
Transporto koridoriaus „Rytai–Vakarai“ vystymas atskleidžia naujos verslo<br />
galimybes, kurių svarbiausios yra (1) augantys prekių mainai rytų-vakarų kryptimi –<br />
kompanijos įsikūrusios Baltijos jūros regione plečia savo prekybinius ryšius tarpusavyje<br />
bei su Rusija, Ukraina, Kinija; (2) galimybė įeiti į naujas rinkas, kurios su Baltijos jūros<br />
regionu sujungtos efektyvia geležinkelio/jūrų transporto grandine; (3) galimybės kurti<br />
naujas gamybos šakas bei plėtoti logistinio aptarnavimo paslaugas (perspektyvos<br />
logistikos centrams).<br />
Projekto EAST-WEST suformuota transporto koridoriaus Rytai – Vakarai 2030<br />
metų vizija skelbia, kad „transporto koridorius „Rytai–Vakarai“ yra efektyvus<br />
transporto koridorius, kuriame glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja tarpusavyje susiję<br />
transporto mazgai; tenkinant sparčiai augančių krovininių srautų poreikius į ir iš<br />
Skandinavijos aplinkai draugiškesniu transportu. Koridorius išsiskiria kaip žaliasis<br />
koridorius ir yra Transeuropinio tinklo dalis.“<br />
Projekto EAST-WEST strategijoje pažymima, kad pasaulinėje ir visos Europos<br />
perspektyvoje, transporto koridorius „Rytai–Vakarai“ turi potencialą tapti svarbia rytų –<br />
vakarų jungtimi turinčia sąmoningus aplinkosauginius siekius. Šis transporto koridorius<br />
gali sustiprinti savo poziciją skirtingų sąsajų atžvilgiu. Visų pirma tai (1) sąsajos su<br />
tolimaisiais rytais. Augančios tolimųjų rytų ekonomikos yra susietos su Europa ir<br />
transporto koridoriumi „Rytai–Vakarai“ per Transsibiro geležinkelį ir II bei IX pan–<br />
europinius koridorius. Ši jungtis gali ilgainiui išsivystyti į transporto alternatyvą<br />
dabartiniams gabenimams iš tolimųjų rytų į Europą jūros transportu. Infrastruktūros<br />
investicijos ir politiniai susitarimai šio maršruto (transporto jungties) ribose yra<br />
formuojami. Iš tikrųjų, jūros kelias yra 20000 kilometrų ilgio, kai tuo tarpu geležinkelio<br />
linija į pietinį Baltijos jūros regioną yra apie 11000 kilometrų. Palyginus su gabenimu<br />
jūra, geležinkelio kelias yra trumpesnis ir greitesnis bei siūlo daugiau lankstumo<br />
apskaičiuojant laiką ir apimtis atsižvelgiant į transportuojamas prekes. Jis taip yra<br />
palankesnis aplinkai mažesnės CO 2 emisijos požiūriu, kuri sukeliančia šiltnamio efektą<br />
bei kitos taršos įskaitant ir jūros požiūriu. Strateginėje ilgalaikėje perspektyvoje ši<br />
jungtis gali toliau būti vystoma ypatingai sutelkiant dėmesį į patikimumą ir sklandžias<br />
bendradarbiavimo tarp partnerių procedūras.<br />
Antra, koridorius turi puikią galimybę tarnauti, kaip (2) Rusijos prekybinė<br />
platforma. Transporto koridorius „Rytai–Vakarai“ gali tapti svarbiu žaidėju Rusijos<br />
krovinių eksporto ir importo vykdomo per II ir IX pan-europinius koridorius sujungtus<br />
su Kaliningrado ir Klaipėdos uostais rinkoje. Tai pagerins Rusijos-Skandinavijos<br />
prekybines jungtis bei taip pat bus transporto sąsajų tarp Rusijos ir likusio pasaulio<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 115 iš 192
Change language