Rekomendacijos Ilgalaikės - Susisiekimo ministerija

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti
Aukščiau pateiktame paveiksle atspindima transporto įmonių pajamų dinamika
2001–2005 metais. Labiausiai augo sausumos ir vamzdynų transporto pajamos. Nėra
keista, kad sausumos transportas ir vamzdynai sudaro tokią didelę dalį visų pajamų, nes
ši kategorija apima geležinkelių ir kelių transportą – dvi daugiausiai krovinių
transportuojančias transporto rūšis. Bendras sektoriaus pajamų lygis pakilo 103%. 2000
m. vidutinė transporto sektoriuje dirbanti įmonė gaudavo 0,87 mln. Lt, o 2005 metais
1,85 mln. Lt. Bendrovės, sugebėjusios išgyventi konkurencinėje kovoje, smarkiai
išaugo.
Transporto reikšmė BVP. Statistikos departamento duomenimis, kelių transporte
sukuriama pridėtinė vertė sudaro apie 53 proc. viso transporto sektoriaus sukuriamos
pridėtinės vertės. Vadovaujantis ekonometrinio sektoriaus modeliavimo EKT grupės
studija „Transporto sektoriaus įtaka Lietuvos ekonomikai bei gyvenimo kokybei 2007”,
galima daryti išvadas apie eksportuojamos pridėtinės vertės ir BVP santykio pastovumą:
nustatyta, kad investicijos akseleruoja 3,2 karto didesnį BVP prieaugį.
Taip pat įtakos turi glaudus ryšys tarp transportuojamų keleivių ir krovinių srautų
bei BVP. Tai parodė 1998 – 2006 metų laikotarpis: BVP padidėjant 1%, krovinių
srautai vidutiniškai padidėja 1,36 %, o keleivių – 0,42 %. Lyginant su ES vidurkiu,
Lietuvoje krovinių pervežimai augo 12,4% greičiau, o keleivių 45,7% lėčiau.
16
14
12
10
8
6
4
2
Transporto paslaugų eksportas,
palyginti su BVP, proc.
Transporto, sandėliavimo ir ryšių
dalis bendros pridėtinės vertės
struktūroje, proc.
0
2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007
4,3 4,4 4,6 5 6 6,2 6,5 6,1
12,3 12,3 13,4 13,4 12,7 12,8 12,7 13,1
13 pav. Transporto rodikliai palyginti su BVP 7
7 Šaltinis: LR Statistikos departamentas
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 23 iš 192