Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Pavyzdžiui didžiųjų prekybos centrų ir jų sandėlių išdėstymas, logistikos centrų<br />
išdėstymas daro labai didelę įtaką miesto transportui. Lietuvoje buvo organizuoti du<br />
projekto seminarai, kur viešėjo kitų ES šalių mokslo tyrimų institucijų, miesto<br />
transporto koordinavimo institucijų, krovinių transporto kompanijų atstovai. Lietuvoje<br />
stebima situacija, kuomet sandėliai ir prekybos centrai steigiasi miesto centruose<br />
užsienio partnerių liko nesuprasta, nes tokios praktikos Europos miestai netoleruoja dėl<br />
akyvaizdaus neigiamo poveikio miesto transporto sistemai. Taip pat Lietuvoje kaip<br />
trūkumas įvardytinas institucijų atsakingų už miestų krovininį transportą nebuvimas.<br />
Koordinavimą nacionaliniu mastu atlieka LR <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong> ir jai pavaldžios<br />
institucijos (Valstybinė kelių transporto inspekcija), o koordinavimas mietų lygmenyje<br />
yra perduotas savivaldos organams. Nė viena iš penkių didžiausių šalies miestų<br />
savivaldybių neturi padalinio atsakingo už krovininio miesto transporto koordinavimą.<br />
Tyrimai parodė, kad geriausiu atveju savivaldybės sprendžia keleivinio viešojo<br />
transporto klausimus savo miestuose. Tyrimai parodė, kad nėra Lietuvoje vieningos<br />
miestų krovininio transporto strategijos, savivaldybių strateginiuose plėtros planuose<br />
apie krovininio transporto koordinavimą net neužsimenama. Tai užsienio tyrėjai ir<br />
įvardino viena iš priežasčių dėl ko Lietuvoje prekybos centrai ir sandėliai statomi miestų<br />
centruose – nes tai nedraudžiama ir niekaip nereglamentuojama. Daugelyje ES šalių tai<br />
apriboja krovininio transporto įvairūs strateginiai ir kiti teisiniai dokumentai. Geriausi<br />
rezultatai kai krovinio transporto sprendimai tiek nacionaliniu tiek miestų mastu būna<br />
derinami tarp savivaldos ir nacionalinės valdžios institucijų.<br />
Projekto oficialus tinklapis: http://www.bestufs.net/<br />
(3) CAPOEIRA<br />
Projekto lietuviškas pavadinimas – Uostų koordinaciniai veiksmai, skirti efektyvių<br />
inovacijų integracijai bei adekvačių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiksmų vystymui<br />
Projekto angliškas pavadinimas – Coordination Action of Ports for integration Of<br />
Efficient Innovations and development of adequate Research.<br />
CAPOEIRA koncentruojasi krovininio transporto uostuose veiklos tyrimų, plėtros<br />
ir inovacijų srityse. Projektas subūrė kartu pagrindinius veikėjus (Europos uostus, uostų<br />
profesines organizacijas, technologines platformas ir kt.), kad parengtų rekomendacijas,<br />
kurių tikslas – sumažinti iki minimumo viešųjų ar privačių investicijų riziką. Šis<br />
projektas aktualus Lietuvai, kurioje trūksta privačios ir viešosios partnerystės patirties.<br />
Projekto rezultatai galėtų būti nukreipti į rizikos mažinimą.<br />
Projekto oficialus tinklapis:http://www.capoeiraproject.com/<br />
(4) FIDEUS<br />
Angliškas projekto pavadinimas – Freight Innovative Delivery of Goods in<br />
European Urban Spaces. Lietuviškas projekto pavadinimas – Inovacinis krovinių<br />
gabenimas Europos Sąjungos erdvėje.<br />
Projektas, kuriame dalyvauja transporto priemonių gamintojai, mokslininkų<br />
organizacijos ir didelių miestų savivaldybės, skirtas ištirti kaip naujosios technologijos<br />
ir efektyvus eismo srautų valdymas padės spręsti krovininio transporto problemas<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 118 iš 192
Change language