Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Šiais metais pritarta giliavandenio uosto statybai Melnragėje (Klaipėda).<br />
Priklausomai, nuo to kaip greitai uostas bus pastatytas ir pradės veikti, tai gali būti<br />
stiprus veiksnys Klaipėdos uostui tapti konteinerių centu Baltijos jūros regione. Turint<br />
omenyje, kad geležinkeliai teišgabena 16 % dabartinio konteinerių srautų, naujo<br />
terminalo atsiradimas tik padidintų ir taip neišnaudojamą potencialą, tad būtina spręsti<br />
konteinerių vežimo geležinkeliais klausimą.<br />
Konteinerių srautų Lietuvos geležinkeliais projekcijos į 2020 metus<br />
Projektuojant konteinerių srautus Lietuvos geležinkeliais buvo išskirtos dvi<br />
dimensijos – Klaipėdos uostu susiję ir nesusiję srautai. Nesusiję srautai, t.y. konteineriai<br />
kurie gabenami ne iš ir į Draugystės stotį augs lemiami skyriaus pradžioje minimų<br />
veiksnių. Ilgalaikiame periode iki 2020 metų pesimistiniu variantu daugiakriterijinės<br />
analizės metodu apskaičiuotas tikėtinas 2,6 % kasmetinis augimas, optimistiniu 6,0 %<br />
kasmetinis augimas. Realistinis variantas 4,1 %. Šie rodikliai mažai priklausys nuo<br />
pačių Lietuvos geležinkelių ir bus įtakojami išorinių ekonominių veiksnių. Tuo tarpu<br />
konteinerių srautų prognozės Lietuvos geležinkeliais, kurie susiję su Klaipėdos uostu<br />
yra labai neapibrėžtos. Konteinerių srautų augimas uosto terminaluose ir kiti išoriniai<br />
rodikliai įtakos prognozavimui neturi, nes jau dabartinis potencialas leidžia<br />
geležinkeliais vežti 5-6 kartus daugiau konteinerių iš ir į uostą nei dabar vežamas. Čia<br />
veikia labai stiprus vidinis blokuojantis veiksnys – konteinerinių platformų trūkumas.<br />
Turint omenyje, kad du trečdaliai konteinerių vežamų Lietuvos geležinkeliais ir taip yra<br />
vežami iš ir į Klaipėdos uostą, šios dimensijos prognozė ir įtaka bendram konteinerių<br />
vežimui geležinkeliais yra esminė. Optimistiniu variantu padarius prielaidą, kad<br />
platforminių vagonų deficitas išnyks geležinkelių vadovybės pastangomis per tris<br />
metus, nuo 2012 metų – tikėtinas 50 % kasmetinis augimas. Vertinant konteinerizacijos<br />
tendencijas ir pasaulinę patirtį, tokių augimų yra būta. Pesimistinius variantu –<br />
neatsiradus papildomam platforminių vagonų parkui, gausėjantis Klaipėdos uoste<br />
konteinerių srautas bus išvežamas kelių transportu, o geležinkeliais numatomas<br />
nuosaikus 2,6 % augimas. Realistinius variantu tikėtina pasiekti, kad 25 % konteinerių<br />
atvežtų ar išvežtų iš uosto bus vežama geležinkeliais, kad Flamandų uostuose.<br />
Sudėjus bendras projekcijas į diagramą gauname sekantį rezultatą.<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 156 iš 192