Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Kitas „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo etapas numatytas europinės vėžės<br />
trasos tiesimas atkarpoje Marijampolės–Kaunas. Vadovaujantis patvirtintais specialiojo<br />
plano sprendiniais, europinės vėžės trasą numatyta tiesti nuo Marijampolės iki Kauno<br />
tiesia linija, kuriai nutiesti prireiks daugiau kaip 513 ha žemės. Vadovaujantis<br />
galiojančiais teisės aktais, europinei vėžei nutiesti reikalingos žemės paėmimo<br />
visuomenės poreikiams procesas užtruks ilgai ir bus komplikuotas.<br />
Atsižvelgiant į tai, <strong>Susisiekimo</strong> ministerijos posėdyje buvo nutarta apsvarstyti<br />
alternatyvų europinės vėžės trasos Marijampolė–Kaunas tiesimo variantą, t.y. tiesti<br />
europinės vėžės trasą palei esančią plačiosios vėžės trasą Marijampolė–Kazlų Rūda–<br />
Kaunas.<br />
Projekto „Rail Baltica“ sėkmingam įgyvendinimui pagal TEN-T 2007-2013 m.<br />
daugiametę darbo programą buvo pateiktos paraiškos Transeuropinių transporto tinklų<br />
(TEN-T) fondo finansinei paramai gauti.<br />
Šiose paraiškose numatytų atlikti darbų plane yra numatyta geležinkelio atkarpos<br />
Marijampolė–Kazlų Rūda esamos vėžės rekonstrukcijos galimybių studija. Jau parengta<br />
techninė užduotis atlikti šiai studijai, kuri parodys ar galima šalia esamos geležinkelio<br />
linijos Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas tiesti naują europinę vėžę. Studijoje bus<br />
išnagrinėtos ir palygintos specialiojo plano sprendiniais patvirtintos „Rail Baltica“<br />
europinės vėžės geležinkelio trasa Marijampolė–Kaunas ir europinės vėžės geležinkelio<br />
trasa Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas palei esamą geležinkelį. Palyginimo tikslas –<br />
nustatyti europinės vėžės geležinkelio tiesimo ir žemės paėmimo visuomenės<br />
poreikiams kaštų (finansinių ir laiko) skirtumus tarp nagrinėjamų<br />
alternatyvų. Studijoje taip pat bus pasiūlyta optimali vieta krovinių terminalui steigti.<br />
Studiją numatoma atlikti 2009 m.II ketv.<br />
3 „Rail Baltica“ alternatyvos<br />
Projektas „Rail Baltica“ apima 4 šalis – Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.<br />
Remiantis galimybių studija bei darbo grupių susitikimo metu išsakytais komentarais<br />
bei pastabomis, buvo atrinktos 3 pagrindinės alternatyvos (investiciniai paketai). Jie<br />
skiriasi savo techninėmis charakteristikomis bei investicijų poreikiu.<br />
Pirmoji alternatyva yra minimalistinė, tai praktiškai esamos geležinkelio linijos<br />
rekonstrukcija projektiniam 120 km/val. greičiui, išskyrus atkarpą Kaunas–Lenkijos<br />
siena. Krovinių gabenimui šio greičio pakanka, bet norint pagerinti keleivių vežimą,<br />
reikia orientuotis į didesnius greičius. Ši alternatyva yra pati pigiausia – kainuotų 979<br />
mln. eurų (3,38 mlrd. litų), o atkarpa Lietuvoje – 2,088 mlrd. litų.<br />
Antra alternatyva atspindi ambicingą „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo planą,<br />
pagal kurį esama plačiojo geležinkelio linija būtų pritaikyta 160 km/val. greičiui. Kiek<br />
brangesnis variantas vertinamas 1,546 mlrd. eurų (5,34 mlrd. litų), Lietuvoje - 2,099<br />
mlrd. litų. Kaip ir pirmoji alternatyva, antroji taip pat numato, kad nuo Kauno iki Talino<br />
išliks vadinamoji rusiška geležinkelio vėžė.<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 173 iš 192
Change language