Rekomendacijos Ilgalaikės - Susisiekimo ministerija

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti
taip pat yra vežami ir keleiviai, automobiliai ir autobusai. Kiekvienais metais maršrutais
Helsingborgas – Helsingoras keliauja beveik 10 mln. keleivių, o Rodby – Puttgarden 7
mln. keleivių.
Taip pat labai svarbi jungtis yra tarp Aarhus ir Kalundborg Danijoje, kuri
labiausiai sutelkta į krovinius ir kuria kiekvienais metais transportuojama 160 000
treilerių, tuo tarpu keleivių tik 467 000. Kelionė tarp šių taškų yra pakankamai trumpa ir
trunka vos valandą ar dar mažiau.
Užimta linija su žymiai ilgesniu kelionės laiku yra maršrutas Goterborg –
Fredrikshavn, kuriuo kasmet pervežama 160 000 treilerių ir 2 mln. keleivių. Kitos
svarbios linijos yra Trelleborg – Travemunde, Malmo - Traveminde bei Trelleborg –
Rostock, kuriomis atitinkamai gabenama 180 000, 185 000 ir 100 000 treilerių bei
beveik po pusę milijono keleivių. Maršrutu Goteborg – Kiel yra transportuojama tarp 35
000 ir 40 000 treilerių.
Jungtis tarp Esbjerg ir Fano, kaip ir Spodsbjerg ir Taars Danijoje yra taip pat labai
užimtos keltų linijos (daugiau nei 10 000 išvykimų per metus). Tačiau laivų talpumas
šiais maršrutais yra žymiai mažesnis ir dėl to pervežama mažiau krovinių.
Labiausiai užimti keleivių maršrutai yra toliau į šiaurę – iš Stokholmo į Suomiją,
bei tarp Suomijos ir Estijos, kuriais kasmet plukdoma 7 mln. keleivių. Šie keltai veža tik
keleivius.
Maršrutai iš Švedijos į Estiją, Lietuvą ir Lenkiją per pastaruosius kelerius metus
ryškiai išaugo tiek talpumu, tiek transportavimu. Tarp Švedijos ir Lenkijos kiekvienais
metais keturiais maršrutais su trimis operatoriais, iš kurių didžiausias yra Unity Line
(perveža 100 000 treilerių) transportuojama beveik 200 000 treilerių. Pažymint keleivių
vežimus, svarbiausias maršrutas yra Karlskrona – Gdynia, kuris kasmet perveža
daugiau nei 400 000 keleivių.
Lietuvai aktualūs maršrutai yra Klaipėda – Karslhamn bei Klaipėda – Kiel, kur
keltais plukdoma daugiausiai puspriekabės (treileriai) su kartu vilkikais. Potencialą turi
laivybos linija Klaipėda – Swinoujusce. Pagrindiniai esami ir potencialūs klientai yra
Lietuvos transporto kompanijos.
Konteinerių srautai. Iš Baltijos jūros valstybių didžiausi konteinerių srautai tenka
Vokietijai – Bremeno ir Hamburgo uostams. Jų konteinerių srautai viršija kiekvieno
atskirai kitos Baltijos jūros regiono šalies konteinerių srautus vidutiniškai 10 kartų.
2003 metais Suomija krovė beveik 1,2 mln. TEU (2004 metais- 1,3 mln. TEU)
įskaitant ir Helsinkį kaip didžiausią jūrų uostą. Švedija yra trečioji pagal konteinerių
krovą šalis, kuri perkrovė beveik vieną milijoną TEU. 2003 metais Goterborgas, prieš
Hamburgą ir Bremeną, buvo didžiausias konteinerių uostas regione, kuriame jų
perkrauta 666 000, tačiau augimo rodiklis St.Petersburge yra didesnis.
2005 metais konteinerių krovos apimtyse St.Petersburgas nusileido Goterborgui.
Naujas terminalas yra planuojamas Lomonosove. Jo užbaigimas numatytas 2008 metais
ir jis galės varžytis su didžiausiais terminalais Rusijoje. Tikimasi, kad bendra apyvarta –
tiek konteinerių, tiek refrižeratorinių krovinių, tiek ir metalo bus 7 mln. tonų per metus,
kas bus aptarnaujama 2 kompleksų – ro-ro komplekso, kuris aptarnaus 200 000 tonų
krovinių, ir konteinerių komplekso, kuris aptarnaus 6,8 mln. tonų arba 570 000 TEU.
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 144 iš 192