Rekomendacijos Ilgalaikės - Susisiekimo ministerija

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti
organizaciniai pasikeitimai ir reguliavimo tvarka, daro poveikį universaliųjų paslaugų
teikimo būdui 73 . Šios paslaugos tapo dinamiškesnės, universaliųjų paslaugų teikimas
tapo labiau „specializuotas“, klientams suteikiamos geresnės ir vertingesnės paslaugos.
ES jau yra liberalizavusi daugiau kaip 50 g sveriančių siuntų persiuntimą.
Numatoma atverti konkurencijai ir lengvesnių siuntų rinką. Direktyva, kuriai pritarė
Europos Parlamentas, numato daugumoje senųjų ES šalių tai padaryti nuo 2011-ųjų, o
naujosiose narėse – nuo 2013-ųjų.
Galiojanti pašto paslaugų direktyva ateityje numato laisvą siuntų, sveriančių
daugiau kaip 50 g, rinką, aprašo pašto paslaugų teikimo, reguliavimo ir tarifų nustatymo
principus, taip pat reglamentuoja šių paslaugų kokybės standartus. Ji taip pat įtvirtina
visuotinio pašto paslaugų prieinamumo principą – jos turi aprėpti visas gyvenamas
šalies vietoves, o siuntos turi būti pristatomos ir surenkamos bent kartą per dieną ir bent
penkias dienas per savaitę.
Naujoji direktyva pakartoja šiuos principus. Ji taip pat numato liberalizuoti visas
pašto paslaugas senosiose ES šalyse nuo 2011 m., o 2004 m. ar vėliau įstojusiose
Sąjungos valstybėse, taip pat Graikijoje ir Liuksemburge – nuo 2013 m. (tiesa, Estija,
Bulgarija ir Slovėnija sutiko su 2011 m. terminu). Siekiant neiškraipyti konkurencijos,
valstybių, kurioje pašto paslaugos dar neliberalizuotos, bendrovėms nebus leidžiama
teikti šių paslaugų šalyse, kuriose jos jau liberalizuotos.
Valstybės galės pačios pasirinkti pašto paslaugų finansavimo tvarką: arba įkurti
fondą, kuriam įnašus mokėtų visos pašto paslaugas šalyje teikiančios bendrovės, arba
kompensuoti dalį šių bendrovių išlaidų iš savo biudžeto. Šalies pasirinktą išlaidų
finansavimo schemą turėtų patvirtinti Europos Komisija.
Pašto paslaugų teikėjai privalės laikytis aptarnaujamos šalies darbo teisės ir
minimalaus atlyginimo reikalavimų – direktyva šių klausimų nereglamentuoja.
Valstybės taip pat galės nustatyti papildomas neekonominio pobūdžio taisykles –
pavyzdžiui, skirtas korespondencijos slaptumui užtikrinti.
Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija ir Vokietija jau visiškai atvėrė savo pašto
rinką konkurencijai, o Nyderlandai atidėjo šį sprendimą, teigdami, jog Vokietijos
sprendimas nustatyti minimalų paštininkų atlyginimą konkurenciją paverčia nelygia.
Lietuvoje pašto rinka liberalizuota iš dalies. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2007
m. Lietuvos pašto ir pasiuntinių rinkoje veikė 78 įmonės, iš jų vienuolika turėjo
leidimus teikti pašto paslaugas. Vis dėlto valstybės kontroliuojamai bendrovei
„Lietuvos paštas“ yra suteiktos ypatingos teisės pristatyti iki 50 g sveriančias siuntas.
Kitos bendrovės taip pat turi teisę teikti šią paslaugą, bet jos privalo taikyti du su puse
karto didesnį įkainį negu „Lietuvos paštas“. Pagal patvirtintą direktyvą Lietuva turės
panaikinti šį apribojimą vėliausiai nuo 2013 metų.
Visiškas rinkos atvėrimas – tai tik pirmas žingsnis siekiant sukurti veiksmingą
konkurencingą rinką, kurioje būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų ilgalaikis
tvarumas. Numatytas rinkos pereinamasis laikotarpis, kurio metu rinkos jėgos
prisitaikys prie naujos situacijos. Stabilizavus pašto rinką, pagalbinės reguliavimo
73
Šaltiniai: Technologijos ir naujovės pašto sektoriuje, A D Little, 2004 m. ir Europos žemėlapis 2015 m. Boston
Cosulting Group, 2006 m.
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 56 iš 192