Rekomendacijos Ilgalaikės - Susisiekimo ministerija

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti
lygis.
- Viešojo transporto paslaugos efektyvios ir sutampa su visuomenės interesais.
- Tranzitinių krovinių apyvartos dinamika Latvijos uostuose progresuoja greičiau nei
šalių – konkurenčių uostuose. Bendrame transporto gabenimo apimtyje pasiektas
stabilus augimas tų tranzitinių krovinių, kurie atneša didžiausią pridėtinę vertę Latvijos
ekonomikai.
- Šalies teisinė aplinka ryšių ir telekomunikacijų srityse suderinta ir stabili;
- Latvijoje neegzistuoja kompanijų – monopolijų ryšių ir telekomunikacijos srityse.
Techniškai ir organizuotai yra aprūpinta konvergencija ir visiškas prieinamumas ryšių
atšakos srityje. Valstybėje sukurta daugiafunkcinė infrastruktūra elektorokuminikacijų
atšakoje, kuri atitinka šiuolaikinių pasaulinių technologijų augimo tendencijas.
Vyriausybė užtikrina technologiškai neutralią teisinę ir reguliavimo aplinką.
Latvijos prioritetai transporto srityje yra:
- Investicijos į TEN elementus.
- Tranzitinių krovinių apimčių stabilaus augimo užtikrinimas.
- Logistikos ir distribucijos centrų vystymas.
- Krovinių pridėtinės vertės didinimas.
Pagal ES reikalavimus, naudojant ES struktūrinių fondų lėšas, pagrindinis tikslas,
kuris turi būti pasiektas ilgalaikėje perspektyvoje, yra subalansuotos ES regionų plėtros
stimuliavimas. Todėl numatyta ES fondų lėšas skirti tiems projektams, kurie skatina
visos valstybės vystymąsi, integruojant Latvijos transporto infrastruktūrą į bendrą ES
sistemą.
Transporto sferoje, naudojant ISPA ir sanglaudos fondų finansavimą, palaikoma
kelių, įeinančių į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T), infrastruktūros plėtra:
pagrindinių valstybinės reikšmės kelių, vakarų – rytų geležinkelio koridoriaus, maršruto
Rail Baltica, trijų stambių jūrų uostų (Ryga, Venspilis ir Liepoja) ir aerouostų vystymas
ir modernizavimas.
Piniginės ERPF (Europos regioninės plėtros fondo) lėšos taip pat investuojamos į
infrastruktūros plėtrą už Transeuropinio transporto tinklo ribų.
Latvijos vyriausybė įsitikinusi, kad svarbiausias Latvijos uostų ir laisvosios
ekonominės zonos plėtros sprendimas yra logistikos ir distribucijos centrų vystymas,
akcentuojant krovinių iš Azijos šalių ir Tolimųjų Rytų pritraukimą.
Latvijos vyriausybė siekia, kad Latvija su vienodu pasisekimu tarnautų kaip
distribucijos ir logistikos centras ne tik krovinių iš Azijos šalių ar Tolimųjų Rytų
(Kinija, Korėja) Baltijos šalyse, bet ir Rusijoje ir NVS šalyse. Tokią galimybę suteikia
ne tik strategiškai patogi ir naudinga geografinė Latvijos padėtis, bet ir šiuolaikiniai ir
gerai įrengti uostų terminalai, valstybinė parama kuriant su logistikos centrais susijusią
infrastruktūrą, bet taip pat kokybiškos muitinių sandėlių paslaugos bei siūlomos
mokesčių lengvatos.
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 82 iš 192