Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

More documents

Recommendations

Info

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti 8 Baltijos regiono valstybių transporto politikos gairės ir Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumas šiame regione Šiame skyriuje yra trumpai apžvelgtos Baltijos jūros regiono valstybių transporto politikos gairės iš esmės reziumuojant ankstesnių skyrių medžiagą. Taip pat pateiktas Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumas, akcentuojant Baltic Maritime Outlook padarytas įžvalgas ir prognozes. 8.1 Baltijos regiono valstybių transporto politikos gairių apžvalga Baltijos jūros regiono šalys pagal Baltijos jūros regiono Interreg III B NP programą yra inicijavusios daug bendradarbiavimo projektų, kurie iš esmės labai gerai atskleidžia Baltijos regiono šalių transporto politikos gaires ir siektinumus. Detali šios Baltijos jūros programos su transportu susijusių projektų analizė pateikta 6.1 skyriuje. Reziumuojant šios skyriaus išvadas ir atsižvelgiant į 5 skyriaus analitinę medžiagą galima teigti, kad Baltijos jūros regiono valstybės siekia aptarnauti tranzitinius krovinių ir keleivių srautus tarp Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos. Rusijos Federacija yra šių krovinių srautų tiek šaltinis (energetika, iškasenos) tiek ir vartotojas (vartojimo medžiagų importas iš vakarų). Antra vertus, per Rusijos Federaciją yra galimybė aptarnauti Azijos rinkas (ypač Kinijos liaudies respublika). Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Baltarusija, Suomija, Švedija konkuruoja dėl šių krovinių srautų aptarnavimo. Šios valstybės vykdo investicinius projektus automagistralių statybos ir rekonstrukcijos srityje, o verslas savo ruožtu su valstybės skatinimu vysto logistikos infrastruktūrą, stato daugiafunkcijinius logistikos centrus, terminalus, paskirstymo sandėlius. Kiekviena valstybė turi savo individualių interesų, kurie pagrinde deklaruojami, kaip naujų krovinių srautų pritraukimas. Iš dalies taip ir yra, nes krovinių vežimo mastai sparčiai auga, ir vystomi projektai naujų krovinių srautams aptarnauti, tačiau kita vertus, vystomi projektai nulemia ir esamų krovinių srautų pasiskirstymą. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui Rusija, jei kelių transporte imperatyvių veiksmų nesiima, dės iš esmės esančios laisvos rinkos, tai pavyzdžiui geležinkelių transporte, Rusijos Federacijos atitinkamos tarnybos nustato kainas (tarifus) už vežimus geležinkeliais. Tarifai nustatomi skirtingi į skirtingas kryptis. Rusijos uostų kryptimi gabenamiems kroviniams per Rusijos geležinkelius nustatyti žemesni tarifai, nei tiems paties kroviniams gabenamiems per kitus uostus. Kadangi santykinai didelė dalis geležinkelių maršruto driekiasi per Rusijos Federaciją, tai bendro geležinkelio tarifo sudedamoji dalis už vežimą per Rusijos Federaciją tampa esminė apsprendžiant bendrą transportavimo kainą. Šiuo ekonominiu instrumentu, Rusijos eksporto krovinių srautas buvo pakreiptas nuo Klaipėdos uosto link Kaliningrado uosto. Rusija taip pat ne kartą yra pasiuntusi signalą „Rusijos kroviniai – Rusijos uostams“. Tai liudija ir spartus Sankt Peterburgo uosto ir ledlaužių technologijų vystymas. Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 134 iš 192
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti Latvija siekdama, bent dalį krovinių rytų – vakarų kryptimi gabenti per Venspilio ir Rygos uostus gerina transporto infrastruktūrą rytų – vakarų kryptimi, glaudžiai bendradarbiauja Latvijos vežėjų asociacija su Rusijos vežėjais. Lenkija kartu su Baltarusija vysto II transporto koridoriaus transporto magistrales. Be to Baltarusija daug investicijų numačiusi logistikos centrų plėtotei palei šį koridorių. 8.2 Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumo Baltijos jūros regione apžvalga Lietuva būdama jūrine valstybe transporto konkurencingumui išnaudoja pagrinde savo geografinę padėtį. Neužšąlantis Klaipėdos uostas yra vienas pagrindinių konkurencingumo elementų. Šiauriau esantys uostai žiemą užšąlą, o ledlaužiai ir panašios technologijos leidžiančios naudotis užšąlančiais uostais savo ruožtu pakelia savikainą. Konteinerių vežimai ypač sparčiai plėtojami Baltijos jūros regione. Žemiau paveiksle pateiktos konteinerių krovos apimtys Sankt Peterburgo, Talino, Venstpilio, Klaipėdos, Kaliningrado ir Rygos uostuose. Šiuose uostuose 2007 metais kartu paėmus perkrauta 2,68 mln. TEU ir tai yra 2 kartus daugiau ne 2004 metais. 350000 TEU 300000 250000 200000 150000 100000 50000 0 2004 2005 2006 2007 Talinas 113081 127585 152399 180911 Ventspilis 292 1044 14241 16846 Klaipėda 174241 214307 231548 321432 Kaliningradas 72094 112528 151047 252146 Ryga 152729 168978 176826 211840 60 pav. Konteinerių krova Baltijos jūros uostuose neskaitant St. Peterburgo Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 135 iš 192
Page 1 and 2:
Vilniaus Gedimino technikos univers
Page 3 and 4:
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 133: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 151 and 152: Eksporto augimas REKOMENDACIJOS Ilg
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
show all

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija