Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Bendro ES kelių transporto, paskaičiuoto 2003 metais, 95 procentus sudarė tarptautinis<br />
transportas tarp ES 25 šalių narių.<br />
Nustatyta, kad tarp BJR šalių kelių transportu buvo gabenta 70 mln. tonų krovinių.<br />
Tarptautinių krovinių srautų apimtys 2003 metais parodytos sekančiame žemėlapyje.<br />
Matosi žymūs skirtumai atskirose BJR dalyse – nepaprastai didelis eismo<br />
apkrovimas Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir keliose Skandinavijos srityse, mažesnis<br />
apkrovimas likusiose BJR dalyse.<br />
Eismo apkrovimas pagrindiniuose BJR keliuose didžiausias yra Berlyno ir<br />
Hamburgo miestuose Vokietijoje, be to, Vokietijos kelių apkrovimas užmiesčio ribose<br />
yra žymiai didesnis nei kitose valstybėse ir netgi didesnis nei daugumos BJR miesto<br />
zonų. Didelis eismo apkrovimas taip pat yra Danijos greitkeliuose aplink Kopenhagą.<br />
Norvegijos, Švedijos ir Suomijos sostinių regionų keliai taip pat labai apkrauti,<br />
kas rodo sąveiką tarp miesto centrų ir priemiečių. Tačiau eismas žymiai mažiau<br />
intensyvus nei aplink pagrindinius Vokietijos miestus.<br />
Eismo apimtys kitose tinklo dalyse yra pakankamai mažos, paprastai 10 000<br />
transporto priemonių per dieną ir apie 5 000 ar dar mažiau pagrindiniuose keliuose<br />
tolimoje Šiaurės srityje. Estijos, Latvijos ir Lietuvos eismo apimtys keliuose yra<br />
palyginti mažos.<br />
Sudėjus transporto apimtis tarp šalių, kelių transportu tarp Suomijos įlankos ir<br />
Vokietijos per Estiją yra gabenama maždaug 30 mln. tonų tarptautinės prekybos<br />
krovinių, ir maždaug 17 mln. tonų gabenama tarp Skandinavijos ir Vokietijos.<br />
BJR kelių transportas auga sparčiai. Tai ypač būdinga transportuojant prekes į/iš<br />
Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Jose panaikintas valstybės reguliavimas<br />
prekyboje.<br />
Dėl didėjančios prekybos tarp Rytų ir Vakarų bei augančių gabenimų jūra<br />
apimčių, vidaus regiono kelių eismo apimtys didės tiek tarp uostų ir užuosčių, tiek tarp<br />
BJR ir kitų valstybių.<br />
Geležinkelių transportas<br />
Per pastaruosius kelis dešimtmečius geležinkelių transportas yra patyręs didelį<br />
nuosmukį. Šis kritimas gali būti nustatytas tiek keleivių tiek ir krovinių vežimuose ir<br />
pasiskirstęs daugiausiai naujose ES šalyse narėse.<br />
Nuo1990 metų tik tokios šalys kaip Norvegija ir Suomija, turinčios šiek tiek<br />
mažesnes apimtis, patyrė augimą geležinkelių transporte. Viso kitos BJR šalys turėjo<br />
didelius nuostolius krovinių gabenime. Keletu šio nuosmukio paaiškinimų gali būti tai,<br />
kad prastas kai kurių geležinkelių paslaugų vykdymas ir padidėjęs privačių vežėjų<br />
skaičius tose šalyse.<br />
Rusija rodo didžiausias krovinių transportavimo apimtis ir tos apimtys tonomis į<br />
Estiją, Latviją ir Suomiją yra milžiniškos palyginus su kitomis BJR valstybėmis.<br />
Daugiau kaip 80 mln. tonų tranzitinių krovinių buvo vežami iš Rusijos per kaimynines<br />
jos šalis. Kitos pagrindinės geležinkelių linijos yra tarp Lenkijos ir Vokietijos, Švedijos<br />
ir Norvegijos. Danijos ir Lietuvos geležinkelių transporto apimtys šiek tiek mažesnės.<br />
Tačiau geležinkelių transportas vis dar yra transporto rūšis, turinti didelį potencialą ir<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 146 iš 192
Change language