Rekomendacijos Ilgalaikės - Susisiekimo ministerija

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti
geografine ES ir Rusijos sandūra neišvengiamai atsiranda tranzitinių krovinių srautų
kelyje, tad krovinių tranzitas tarp ES ir Rusijos yra vienas iš svarbiausių Lietuvos
transporto sistemos varomųjų jėgų.
Eismo sauga
Transporto sąlygojamos aplinkos apsaugos sąnaudos sudaro 1,1 % Europos
BVP 24 . Spūstys keliuose tebedidėja, todėl netenkama dar 0,5 % BVP. Kelių eismo
saugumo srityje į Baltąją knygą dėl transporto politikos 25 buvo įtrauktas plataus užmojo
Europos tikslas iki 2010 m. 50 %, palyginti su 2001 m. lygiu, sumažinti žūstančiųjų
skaičių. Nuo to laiko saugumas pastebimai pagerėjo, tačiau padėtis tebėra nepriimtina,
nes 2005 m. žuvo 41 600 (o tai daugiau nei 4 000 viršija Baltojoje knygoje nustatytą
tikslą) ir buvo sužeisti 1,7 milijono žmonių 26 .
Kelių transporte ES-27 2006 metais žuvo 42 953 asmenys, 5.2% mažiau nei 2005
metais (45 296 žuvę asmenys). Palyginti su 2000 metais, kelių eismo nelaimių buvo
beveik ketvirčiu (23.9%) mažiau. Geležinkelių transporte 65 žuvusieji per 2005
(neįskaitant savižudybių). Oro transporte - 2006 metais 4 keleiviai žuvo virš ES
teritorijos.
Bendrai eismo sauga ES keliuose žymiai pagerėjo, tačiau dideli žuvusiųjų ir
sužeistųjų skaičiai rodo, kad kelių transportas ir toliau lieka pati nesaugiausia transporto
rūšis.
Transporto poveikis Europos ekonomikai
Kaip skelbiama Europos Bendrijų Komisijos komunikate, transportas sukelia
rimtas problemas, tokias kaip grūstis kelių tinkluose ir miesto zonose, žalingas poveikis
aplinkai ir visuomenės sveikatai, bereikalingas energijos eikvojimas ir, visų pirma,
avarijos, kurių metu žūstama, susižalojama ir patiriama materialinė žala.
Pasak Europos Komisijos leidinio „Tenesustos Europos pažanga“, neužtenka
įvertinti transporto indėlio į ES ekonomikos augimą, bet ir reikia atsižvelgti į tai, kad
transportas visuomenei ir kainuoja. Jo poveikio aplinkai kaina įvertinta 1,1% BVP. ES
šalys jau seniai susidūrė su problema, kaip laikytis aplinkosaugos normų ir kartu
patenkinti didėjančias judumo reikmes, pvz. miestuose nebesilaikoma oro kokybės
normų. Spūstys keliuose padidėjo ir ES kainuoja apie 1% BVP. Tačiau kelių TP
išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis labai sumažėjo: įvairių technologijų įdiegimas
transporto priemonėse per pastaruosius 15 metų padėjo sumažinti 30 - 40% NO x ir
kietųjų dalelių emisiją, nepaisant didėjančių eismo apimčių. Bendrai vidaus transportas
išmeta 21% šiltnamio efektą sukeliančių dujų: 23% daugiau nei 1990 metais.
Savaime suprantama, kad neištobulinta transporto infrastruktūra turi didelį poveikį
ES ekonomikai. Europos Sąjungoje dėl grūsčių patiriamos išlaidos siekia 0,5 %
Bendrijos BVP ir iki 2010 m. šie skaičiai gali siekti 1 % ES BVP. Automobilių skaičius
tūkstančiui gyventojų padidėjo nuo 232 1975 m. iki 460 2002 m. Visas kelių transporto
priemonėmis nuvažiuotas atstumas per paskutinius 30 metų patrigubėjo, o per paskutinį
24 Šaltinis: COM(2006) 314.
25 Šaltinis: COM(2001) 370.
26 Šaltinis: COM(2006) 74.
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 33 iš 192