Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

More documents

Recommendations

Info

REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti Bendro ES kelių transporto, paskaičiuoto 2003 metais, 95 procentus sudarė tarptautinis transportas tarp ES 25 šalių narių. Nustatyta, kad tarp BJR šalių kelių transportu buvo gabenta 70 mln. tonų krovinių. Tarptautinių krovinių srautų apimtys 2003 metais parodytos sekančiame žemėlapyje. Matosi žymūs skirtumai atskirose BJR dalyse – nepaprastai didelis eismo apkrovimas Danijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir keliose Skandinavijos srityse, mažesnis apkrovimas likusiose BJR dalyse. Eismo apkrovimas pagrindiniuose BJR keliuose didžiausias yra Berlyno ir Hamburgo miestuose Vokietijoje, be to, Vokietijos kelių apkrovimas užmiesčio ribose yra žymiai didesnis nei kitose valstybėse ir netgi didesnis nei daugumos BJR miesto zonų. Didelis eismo apkrovimas taip pat yra Danijos greitkeliuose aplink Kopenhagą. Norvegijos, Švedijos ir Suomijos sostinių regionų keliai taip pat labai apkrauti, kas rodo sąveiką tarp miesto centrų ir priemiečių. Tačiau eismas žymiai mažiau intensyvus nei aplink pagrindinius Vokietijos miestus. Eismo apimtys kitose tinklo dalyse yra pakankamai mažos, paprastai 10 000 transporto priemonių per dieną ir apie 5 000 ar dar mažiau pagrindiniuose keliuose tolimoje Šiaurės srityje. Estijos, Latvijos ir Lietuvos eismo apimtys keliuose yra palyginti mažos. Sudėjus transporto apimtis tarp šalių, kelių transportu tarp Suomijos įlankos ir Vokietijos per Estiją yra gabenama maždaug 30 mln. tonų tarptautinės prekybos krovinių, ir maždaug 17 mln. tonų gabenama tarp Skandinavijos ir Vokietijos. BJR kelių transportas auga sparčiai. Tai ypač būdinga transportuojant prekes į/iš Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Jose panaikintas valstybės reguliavimas prekyboje. Dėl didėjančios prekybos tarp Rytų ir Vakarų bei augančių gabenimų jūra apimčių, vidaus regiono kelių eismo apimtys didės tiek tarp uostų ir užuosčių, tiek tarp BJR ir kitų valstybių. Geležinkelių transportas Per pastaruosius kelis dešimtmečius geležinkelių transportas yra patyręs didelį nuosmukį. Šis kritimas gali būti nustatytas tiek keleivių tiek ir krovinių vežimuose ir pasiskirstęs daugiausiai naujose ES šalyse narėse. Nuo1990 metų tik tokios šalys kaip Norvegija ir Suomija, turinčios šiek tiek mažesnes apimtis, patyrė augimą geležinkelių transporte. Viso kitos BJR šalys turėjo didelius nuostolius krovinių gabenime. Keletu šio nuosmukio paaiškinimų gali būti tai, kad prastas kai kurių geležinkelių paslaugų vykdymas ir padidėjęs privačių vežėjų skaičius tose šalyse. Rusija rodo didžiausias krovinių transportavimo apimtis ir tos apimtys tonomis į Estiją, Latviją ir Suomiją yra milžiniškos palyginus su kitomis BJR valstybėmis. Daugiau kaip 80 mln. tonų tranzitinių krovinių buvo vežami iš Rusijos per kaimynines jos šalis. Kitos pagrindinės geležinkelių linijos yra tarp Lenkijos ir Vokietijos, Švedijos ir Norvegijos. Danijos ir Lietuvos geležinkelių transporto apimtys šiek tiek mažesnės. Tačiau geležinkelių transportas vis dar yra transporto rūšis, turinti didelį potencialą ir Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 146 iš 192
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo sistemos plėtros strategijos gairėms parengti geležinkelių atnaujinimas yra pagrindinis aspektas siekiant balanso tarp transporto rūšių. Geležinkelių rinka rodo didelį augimo potencialą ilgose atkarpose. Visi pagrindiniai sausumos miestai BJR pietuose turi geležinkelių jungtis su uostais ir jie glaudžiai susiję su kontinentiniu geležinkelių tinklu Centrinėje ir Pietinėje Europoje. BJR transporto srautų prognozės iki 2020 ateityje 106 Numatoma, kad transporto srautai BJR 2003 – 2020 laikotarpiu išaugs 47 procentais, BJR išorės srautai – 40 procentų, o BJR vidaus srautai – 56 procentus. Tikimasi, kad gabenimai jūra tuo pačiu laikotarpiu išaugs 64 procentais, o kelių bei geležinkelių transportas išaugs 26 procentais, arba, matuojant mln. tonų – 470 ir 272 mln. tonų atitinkamai. Vidaus BJR transporto apimtys didės greičiau nei išorės. Išorės BJR prekyba jūrų transportu manoma bus 324 mln. tonų, o kelių ar geležinkelių transportu 134 mln.tonų. Tikimasi, kad BJR transportas į kitas šalis išaugs 54 procentais arba 355 mln. tonų, kuomet transportas iš tų šalių išaugs 21 procentą arba 95 mln.tonų. Bendro augimo jūrų transportu į ir iš BJR apytiksliai sudarys 270 mln. tonų eksportas ir 53 mln. tonų importas. Manoma, kad 2020 metais laivininkystė taps dominuojančia transporto rūšimi tarptautinėje BJR prekyboje, sudaranti 54 procentus visų tarptautinių gabenamų krovinių. Eksporto dalis bus 65 procentai, o importo – 27 procentai. 2003-2020 metais BJR eksportas jūra, manoma, augs 73 procentus, o importas – 43 procentus. Išreiškus tonomis tai sudarys 417 ir 200 mln. tonų. Sausumos transporto rūšyse (kelių ir geležinkelių) vidaus BJR prekyba augs greičiau nei išorės BJR prekyba. Iki 2020 metų kelių/geležinkelių transporto apimčių dalis sudarys 45 procentus. 2003-2020 metų laikotarpiu BJR išorės transporto apimtys, manoma, augs apytiksliai 450 mln.tonų, iš kurių 170 mln. tonų sudarys eksportas iš šiaurės-rytinės BJR dalies (Suomija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva), 60 mln. tonų iš pietų-vakarinės BJR dalies (Švedija, Norvegija). Didžiąją eksporto augimo dalį sudarys naftos, geležies rūdos, miškininkystės ir ūkininkystės produkcija. Kai transportas iš BJR išaugs 360 mln. tonų, transportas į BJR didės apytiksliai 100 mln. tonų Rusijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sąskaita. Daugumą išorės BJR transporto srautų į /iš šias šalis sudarys gabenimai jūra. Bus didelis srautas papildomų BJR krovinių iš Pietų Europos į Vokietiją ir Lenkiją. Tikimasi, kad 2003-2020 metais vidaus BJR transporto apimtys išaugs maždaug 215 mln. tonų. Didžiąją vidaus BJR krovinių eksporto augimo dalį sudarys srautai iš BJR šiaurinės į pietinę dalį, pagrinde – Vokietiją. Apie 147 mln. tonų bendro vidaus prekybos augimo sudarys gabenimai jūra, iš kurių beveik pusė bus naftos eksportas iš Rusijos (25 – 30 mln. tonų naftos), geležies rūdos ir miškininkystės produkcijos iš Norvegijos ir Švedijos, pagrinde orientuotos į Vokietiją. 106 Šaltinis: Baltic Maritime Outlook. 2006 Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 147 iš 192
Page 1 and 2:
Vilniaus Gedimino technikos univers
Page 3 and 4:
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 145: REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 203
Page 151 and 152: Eksporto augimas REKOMENDACIJOS Ilg
show all

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija