Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
Be to rajoninio kelio Nr. 2202 Klaipėda-Veiviržėnai-Endrijavas ruože nuo19,5 iki<br />
26,01 km kelio dangą numatoma praplatinti iki 7 metrų, o kelyje Nr. 182 Marijampolė-<br />
Liudvinavas-Krosna taip pat bus rekonstruojami ir tiltai per Dovinę (5,5 km) bei Šešupę<br />
(7,28 km).<br />
2007 m. gruodžio 3 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie <strong>Susisiekimo</strong><br />
ministerijos (toliau – Kelių direkcija), Transporto investicijų direkcija bei Lietuvos<br />
Respublikos susisiekimo <strong>ministerija</strong> pasirašė projekto Nr. 2007/ERPF/006 „Jungčių su<br />
tarptautiniais koridoriais plėtra. Valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcija (I etapas) “<br />
finansavimo 2007 metais sutartį. Vadovaujantis šia sutartimi visi šio projekto darbai<br />
2007 metais buvo finansuojami iš specialiosios Europos Sąjungos struktūrinės paramos<br />
2007-2013 metų programos Nr. 64.11 (Europos regioninės plėtros fondo lėšos),<br />
specialiosios Europos Sąjungos struktūrinės paramos 2007-2013 metų programos Nr.<br />
64.12 (valstybės biudžete numatytos <strong>Susisiekimo</strong> <strong>ministerija</strong>i skirtos bendrojo<br />
finansavimo lėšos) bei Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Nuo projekto<br />
įgyvendinimo pradžios iki 2008 m. sausio 3d. Kelių direkcija įsisavino 2 134 696,02 litų<br />
programos 64.11 lėšų, 2 524 177,88 litų programos 64.12 lėšų ir 8 775 018,54 litų<br />
KPPP lėšų. Tikimasi, kad atlikus aukščiau įvardytus rekonstravimo darbus pagerės<br />
eismo sąlygos, sumažės kelionės laikas, kelių priežiūros ir autotransporto priemonių<br />
eksploatavimo išlaidos.<br />
9.3 „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas<br />
„Rail Baltica“ užuomazgos yra 9-ojo dešimtmečio pradžia, kuomet buvo rengiama<br />
„Baltijos jūros šalių vizija ir strategija iki 2010 metų“ Ši vizija parengta buvo 1994<br />
metais, o 2001 metais atnaujinta. Pirmųjų teisnių žingsnių metais Lietuvoje galėtų būti<br />
laikomi 1999 metai, kuomet lapkričio mėn. 11 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1273<br />
patvirtino Europinio standarto geležinkelio nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno<br />
linijos tiesimo specialiojo plano sprendinius. 2001 m. Piarnu mieste (Estija) Lietuvos,<br />
Latvijos ir Estijos transporto ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl<br />
projekto Rail Baltica plėtros. 2002 m. paruošta ilgalaikė Lietuvos transporto plėtros<br />
strategija iki 2015 metų dar kartą patvirtino, kad projektas „Rail Baltica“ yra labai<br />
svarbus Lietuvos tolimesnei plėtrai bei ekonomikai ir apibrėžė jį kaip priorotetinį. 2003<br />
m. rugsėjo 15 d. Vilniuje vykusiame pasitarime keturios suinteresuotos šalys – Lenkija,<br />
Lietuva, Latvija ir Estija – susitarė dėl būsimos „Rail Baltica“ linijos pagrindinių<br />
techninių parametrų bei pasirašė „Rail Baltica“ Koordinacinės grupės bendrąją poziciją<br />
dėl projekto „Rail Baltica“ bendrųjų specifikacijų nustatymo.<br />
Lietuvos įstojimo į ES išvakarėse, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas<br />
ir Europos Taryba patvirtino 30 prioritetinių transporto sektoriaus projektų, tarp jų 27-<br />
uoju numeriu Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vykdomą projektą „Rail Baltica“.<br />
Šis Europos Komisijos sprendimas oficialiai atvėrė galimybę Lietuvai ir kitoms Baltijos<br />
šalims pasinaudoti reikalinga Europos Sąjungos fondų parama, nes jo įgyvendinimo<br />
kaštai vien tik Lietuvos teritorijoje gali siekti 800 mln. eurų, o viso projekto<br />
finansavimui Baltijos valstybėse ir Lenkijoje reikės 3,93 mlrd. eurų to meto kainomis.<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 170 iš 192
Change language