Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
kuruojančios transporto sektorių ir atskirų savivaldybių. Tik nedaugelio miestų<br />
savivaldybės turi padalinius atsakingus už viešąjį transportą, tačiau savivaldybės viešojo<br />
transporto plėtrą vykdo gana individualiai ir sprendimai dažnai nebūna paremti<br />
nacionaline strategija. Netgi yra priešingų atvejų, kuomet pavyzdžiui autobusų stotys,<br />
kurios yra šalia geležinkelio stočių yra savivaldybės tarybų sprendimu uždaromos ir<br />
vietoj jų steigiamos kitos autobusų stotys, jau gerokai nutolusios nuo geležinkelio stočių<br />
(vienas iš pavyzdžių – Kaišiadorių autobusų stotis). Taigi tokiose priemonėse viešojo<br />
daugiško aplinkai transporto skatinime kaip vieno bilieto sistema keleiviui ir įvairių<br />
transporto rūšių integralumas keleivio patogumui matoma netgi regresija.<br />
Panaši situacija ir su priemone integruoti išorinio ir vidaus keleivinio transporto<br />
paslaugas – skatinti vieno bilieto sistemą, išorinio keleivinio transporto terminalus (oro,<br />
jūrų, upių uostų ir geležinkelio stočių) jungti su vidaus susisiekimo sistema, užtikrinti<br />
gerą susisiekimą miestuose ir gyvenvietėse. Keleivių vežimo srityje tiek privatūs, tiek ir<br />
savivaldybėms priklausantys operatoriai (vežėjai) veikia konkurencijos sąlygomis.<br />
Atsivėrus ES rinkai, kur keleivių vežimai keliais iš esmės liberalizuoti, vienintelis<br />
konkurencingumo instrumentas lieka bilieto pardavimas. Šiuo metu nebėra esminių<br />
apribojimų gauti leidimus tarptautiniams maršrutams autobusais ir konkuruoti tais<br />
pačiais išvykimo laikais. Tai paskatino didžiuosius vežėjus kurti savo individualias<br />
bilietų pardavimų sistemas internetu arba per kelionių agentūras. Tradicinis bilietų<br />
pardavimas stotyse išdalinus bilietų kvotas beveik nebevyksta. Tarpinės autobusų stotys<br />
nebegauna iš vežėjų teisės pardavinėti bilietus. Kai kurioms stotims tapus privačiomis,<br />
atsiranda neigiamų konkurencinių aspektų kitų vežėjų atžvilgiu. Visa tai tik aštrina<br />
konkurenciją ir mažina paslaugų integruotumą. Vežėjai nusiteikę per savo bilietų<br />
sistemas pardavinėti bilietus tik į savo autobusus, nors tai ne visuomet racionalu<br />
keleivio atžvilgiu. Šiuo požiūriu sunkiai įgyvendinamomis tampa priemonė pertvarkyti<br />
tarifų ir bilietų sistemas, kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines<br />
ekonomines sąlygas ir galimybes, užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų aktyviau<br />
naudotis viešuoju transportu.<br />
Priemonė tobulinti keleivių aptarnavimo ir paslaugų koordinavimo srityje<br />
dirbančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo sistemą galėtų būti įgyvendinama per<br />
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą iki 2007-2013 metų. Tačiau kaip rodo<br />
pirmieji kvietimai teikti paraiškas dėl žmogiškųjų išteklių kompetencijos keleivinio<br />
transporto įmonėse – atsiliepusiųjų ir norinčiųjų tai padaryti iš šių įmonių tarpo nėra.<br />
Priemonė lengvųjų automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio<br />
transporto sistemos darbo, įrengti automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į<br />
maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti lengvųjų automobilių judėjimą<br />
senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo gyvenamųjų rajonų<br />
centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevarikliu transportu zonas taip<br />
pat silpnai įgyvendinama. Labai trūksta automobilių parkavimo vietų. Be to miesto<br />
transporto problemos yra užprogramuojamos miesto plėtros planuose, kuomet visi<br />
gyvenamieji rajonai sutelkiami vienose miesto dalyse, o darbo vietos kitose. Panaši<br />
situacija ir su didžiaisiais prekybos centrais, kurie priešinai nei užsienyje įprasta, mūsų<br />
šalyje statomi miestų centruose. Lygiagrečiai nevystant bėginių miesto transporto<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 179 iš 192
Change language