Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
Rekomendacijos IlgalaikÄs - Susisiekimo ministerija
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
REKOMENDACIJOS Ilgalaikės (iki 2030 metų) Lietuvos susisiekimo<br />
sistemos plėtros strategijos gairėms parengti<br />
daugiau dirbo vietų sukuriančios sprendimus ir didesnę pridėtinę vertę regione<br />
sukuriančius sprendimus. Labai didelis dėmesys skirtas transporto rūšių kaitai,<br />
intermodaliniam transportui, jūrų ir upių transporto plėtotei, informacinių technologijų<br />
plėtotei siekiant efektyvesnės logistikos.<br />
Vertinant Lietuvos transportinių interesų požiūriu ne visi projektai juos atitinka<br />
vienodai. Išskirtini keletas projektų (NELOC, INLOC, EAST-WEST), kuriuose pasiekti<br />
rezultatai nedvejotinai naudingi šalies transporto sistemos plėtotei. Ypatingas dėmesys<br />
atkreiptinas į EAST-WEST projektą, kurio metu suformuotos naujos globalios<br />
transporto srautų projekcijos siekiančios Kiniją. Glaudi partnerystė su Pietinės Švedijos<br />
Blekingės regionu leido suformuoti naują krovinių srautų judėjimo iš ES į Kiniją ir atgal<br />
projekciją rytų vakarų kryptimi per Klaipėdos ir Karlshamo uostus. Draugiškų santykių<br />
užmezgimas Kinija gali išsirutulioti į efektyvų transporto koridorių, kur Lietuva galėtų<br />
sukurti pridėtinę vertę teikiant logistikos ir su logistika susijusias paslaugas. NELOC ir<br />
INLOC projektai, nors ir rengti anksčiau nei EAST-WEST, tačiau jų rezultatai<br />
koreliuoja su globalaus koridoriaus rytų – vakarų kryptimi kūrimų. Numatytas<br />
logistikos centrų išdėstymas išilgai šio koridoriaus (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) pilnai<br />
atitinka šio koridoriaus kūrimą.<br />
Projektai Interbaltic, Baltic Tangent, Railbaltica daugiau yra orientuoti į<br />
koridoriaus šiaurė – pietūs kūrimą. Visgi dėmesys atkreiptinas, projektuose kurie<br />
skatina koridoriaus šiaurė–pietūs kūrimą, atsiskleidžia Suomijos interesas gabenti<br />
Rusijos krovinius per Suomiją tiek į kaimynines Skandinavijos šalies, tiek ir į Vidurio ir<br />
Vakarų Europą. Minėti projektai labai remia Suomijos formuojamo „Šiaurės trikampio“<br />
idėją, kuri iš tiesų nėra priimtina Lietuvai.<br />
59 pav. „Šiaurės trikampis“<br />
Kai kuriuose projektuose, formuojami alternatyvūs koridoriai rytų – vakarų<br />
kryptimi, nei per Lietuvą. Be Suomijos, ypač aktyvus Latvijos noras formuoti šį<br />
koridorių per Venspilio ir Rygos uostus. Nors regione vyrauja ekonomikos augimas,<br />
tačiau projektuojant naujus transporto koridorius, visgi atiranda konkurencinis<br />
elementas, nes koridoriai aptarnaus ne tik naujai atsiradusius krovinių srautus, bet ir<br />
Galutinė ataskaita (2 dalis) Psl 132 iš 192
Change language