Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 3.3.3. Dugno bestuburių (makrozoobentoso) įvairovė, pasiskirstymas ir kaita Rūšinė makrozoobentoso sudėtis. Atviros rytų Baltijos bentalėje randama daugiau kaip 50 rūšių, priklausančių 9 tipams: duobagyviams (Coelenterata), plokščiosioms kirmėlėms (Plathelminthes), nemertinoms (Nemertini), galvastraubliams (Cephalorhyncha), ţieduotosioms kirmėlėms (Annellida), nariuotakojams (Arthropoda), moliuskams (Mollusca) ir čiuptuviniams (Tentaculata). Didţiausia rūšinė įvairovė būdinga nariuotakojų ir ţieduotųjų kirmelių tipams priklausančioms vėţiagyvių (Crustacea) ir daugiašerių kirmėlių (Polychaeta) klasėms. Rytų Baltijoje ţinomos bent 22 dugno ir bento-pelaginių vėţiagyvių rūšys, priklausančios šoniplaukų (Amphipoda), lygiakojų (Isopoda), ūsakojų (Cirripedia), mizidų (Mysidacea), dešimtkojų (Decapoda) ir kumidinių (Cumacea) vėţiagyvių būriams. Tarp jų, vienintelė ūsakojų vėţiagyvių rūšis Balanus improvisus yra visiškai sėsli, o kiti yra aktyvūs nuosėdų paviršiuje arba laisvai plaukioja priedugniniame sluoksnyje (Gammaridae genties vėţiagyviai) bei migruoja vandens storymėje (mizidai). Lygiakojų vėţiagyvių, kurių sutinkamos tik 3 rūšys (Idotea balthica, Jaera albifrons ir Saduria entomon), gyvenimo būdas ir arealai gana skirtingi: I. balthica radimvietės išskirtinai susijusios su dugno augalų sąţalynais, tuo tarpu S. entomon ţinoma kaip judri, šiltuoju metų laiku migruojanti iš priekrantės į gilesnius vandenis, rūšis. Pastaroji, kaip ir Monoporeia affinis, P. femorata ir Diastylis rathkei yra laikomos praėjusio ledynmečio reliktais. Nuolat sutinkamų ir plačiai paplitusių rūšių nėra daug - tokiomis paprastai laikomi dvigeldţiai moliuskai midijos Mytilus edulis ir Macoma balthica bei ūsakojai vėţiagyviai Balanus improvisus. Keičiantis Baltijos jūros ekologinėms sąlygoms rūšys taip pat keičia savo ribas. Anksčiau daţnai sutinkamos ir gausiai randamos rūšys, tokios kaip vėţiagyviai Leptocheir pilosus arba Jaera albifrons šiandien Lietuvos vandenyse beveik nesutinkami. Tuo tarpu kitos rūšys, tokios kaip daugiašerės Streblospio shrubsoli, mūsų teritoriniuose vandenyse pradėtos registruoti tik prieš keletą metų ir jų sutinkamumas didėja. Nepaisant visuotinai JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 102
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 pripaţintų aplinkos sąlygų pokyčių visoje Baltijos jūroje, jos rytinėje dalyje iki šiol nebuvo registruotas nei vienos dugno rūšies išnykimo atvejis. Rytų Baltijos povandeniniame šlaite didėjant gyliui stebima dėsninga dugno faunos rūšių skaičiaus kaita. Priekrantei iki 30 m gylio būdinga didţiausia rūšių įvairovė. Šioje gylių zonoje bent kartą registruotos beveik visos centrinės Baltijos rūšys, nors giliavandenėms ir šaltamėgėms rūšims čia aplinkos sąlygos nepalankios ir jos dešimtmečių laikotarpyje sutinkamos tik atsitiktinai ir pavieniais atvejais. Tipiškos seklių rajonų rūšys yra vėţiagyvis Bathyporeia pilosa, kuris daţniausiai randamas tik smėlėtose seklumose iki 5-8 m gylio, bei dvigeldis moliuskas Mya arenaria, daţniausiai sutinkamas iki 25-30 m gylio. Giliau, 30-50 m gylių intervale, kaip ir sekliau, daţniausiai sutinkamos dvi pagrindinės bendrijos – Mytilus edulis trossulus ir Macoma baltica – tačiau jų sudėtyje nerandamos seklių vandenų rūšys bei retai stebimos tikrosios giliavandenės rūšys – ledynmečio reliktai. Giliau 50 m paplitusios tik 11-14 rūšių. Tokių rūšių, kaip dvigeldţiai moliuskai Macoma balthica arba lygiakojai vėţiagyviai Saduria entomon, kurių arealai nusidriekę gana plačiame gylių intervale, skaičius nėra didelis. Todėl gilesnei rytų Baltijos akvatorijai būdingi ledynmečio reliktai Diastylis rathkei, Monoporeia affinis arba P. femorata, daugiašerės kirmėlės Scoloplos armiger ir Bylgides sarsi. Makrozoobentoso struktūriniai rodikliai. Zoobentoso gausumas ir biomasė laipsniškai maţėja didėjant gyliui (II.8 priedas). Iki 30 m gylio dugno faunos biomasė ir gausumas didţiausi ir gali atitinkamai viršyti 10 3 g m -2 ir 10 5 ind. m -2 , nors siaurame smėlėtų seklumų ruoţe nuo kranto linijos iki 3-5 m gylio galima rasti ir ypač skurdţią fauną, kurios bendras svoris kvadratiniame metre daţniausiai neviršija kelių gramų, o individų skaičius – kelių šimtų individų. Giliau 30 m struktūriniai rodikliai išlieka stabilūs 10 1 -10 3 g m -2 ir 10 3 -10 5 ind. m -2 ribose iki 60-80 m gylio, kuriame dugno faunos biomasė ir gausumas kinta maţiau. Giliau haloklino, 80-110 m gyliuose, faunos gausumas ir biomasė daţniausiai neviršija atitinkamai 10 3 ind. m -2 ir 10 2 g m -2 , giliau 110 m – 10 ind. m -2 ir 1 g m -2 . Didesniuose nei 80 m gyliuose, pietvakarinėje ir vakarinėje Lietuvos akvatorijos dalyje registruojami ir mėginiai be dugno makrofaunos. Nors ţinoma, jog dugno makrofaunai JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 103
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 101: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184:
Page 185 and 186:
Page 187 and 188:
Page 189 and 190:
Page 191 and 192:
Page 193 and 194:
Page 195 and 196:
Page 197 and 198:
Page 199 and 200:
Page 201 and 202:
Page 203 and 204:
Page 205 and 206:
Page 207 and 208:
Page 209 and 210:
Page 211 and 212:
Page 213 and 214:
Page 215 and 216:
Page 217 and 218:
Page 219 and 220:
Page 221 and 222:
Page 223 and 224:
Page 225 and 226:
Page 227 and 228:
Page 229 and 230:
Page 231 and 232:
Page 233 and 234:
Page 235 and 236:
Page 237 and 238:
Page 239 and 240:
Page 241 and 242:
Page 243 and 244:
Page 245 and 246:
Page 247 and 248:
Page 249 and 250:
Page 251 and 252:
Page 253 and 254:
Page 255 and 256:
Page 257 and 258:
Page 259 and 260:
Page 261 and 262:
Page 263 and 264:
Page 265 and 266:
Page 267 and 268:
Page 269 and 270:
Page 271 and 272:
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?