Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011<br />
Perpelė<br />
Alosa<br />
fallax<br />
3-18 lentelė Pagrinindinių ţuvų rūšių populiacijų Lietuvos Baltijos jūroje charakteristika<br />
Rūšis Gausumas Pasiskirstymas Amţiaus/ dydţio struktūra<br />
fallax<br />
Baltijos strimelė<br />
Clupea harengus<br />
membras<br />
Bretlingis<br />
Sprattus sprattus<br />
Populiacijos, neršiančios Kuršių mariose,<br />
ištekliai yra stabilūs bei gausūs, išteklių<br />
būklė tolygiai gerėjo pastaruosius 15 metų.<br />
2003-2005 m. į Kuršių marias neršti iš jūros<br />
migravo 250-400 tūkstančių perpelių. 2005<br />
m. priekrantėje pagauta 2,3 t, 2006 – 4,1 t,<br />
2007 – 3,5 t perpelių. Manoma, jog bendri<br />
migruojančių perpelių ištekliai 2003-2007<br />
m. laikotarpiu buvo 150-240 tonų kasmet<br />
Tai viena gausiausių ţuvų Lietuvos<br />
ekonominėje zonoje. Pastaraisiais metais<br />
Lietuvos ţvejai suţvejoja po 1,5-4,5 tūkst.<br />
tonų strimelių per metus. Priekrantėje jų<br />
sugaunama maţiau nei atviros jūros<br />
akvatorijoje. Baltijos jūros Lietuvos<br />
priekrantės versliniuose laimikiuose 2007 m.<br />
sudarė 43,8 t (14% visų laimikių)<br />
Būdingi labai ţymūs gausumo svyravimai, o<br />
atskirų kartų gausumas gali skirtis dešimtis<br />
kartų. Lietuvos ţvejai pastaraisiais metais<br />
bretlingio sugauna po 2-8 tūkst. t. per metus<br />
Šios anadrominės ţuvys gyvena Europos<br />
pakrantėse nuo Pirėnų pusiasalio iki<br />
Norvegijos krantų. Baltijos jūroje<br />
paplitimo ribos didėja, lyginant su<br />
grėsusiu išnykimu XX a. II pusėje, dėka<br />
sėkmingo populiacijos atsikūrimo<br />
Lietuvoje. Perpelės migruoja neršti į<br />
Kuršių marias, nerštas vyksta geguţėsbirţelio<br />
mėnesiais. Nerštinės migracijos<br />
metu perpelės gausiai sutinkamos visoje<br />
šiaurinėje marių dalyje. Į nerštinius tuntus<br />
perpelės buriasi Nemuno avandeltos<br />
akvatorijoje, dideli neršiančių individų<br />
būriai stebimi ties Eţios sekluma, Ventės<br />
ragu, Vidmarėse. Jaunikliai į jūrą<br />
migruoja pirmaisiais gyvenimo metais<br />
Pelaginė ţuvų rūšis, laikosi tuntais<br />
paviršiniuose vandens sluoksniuose.<br />
Nerštas stebimas šiaurinėje Lietuvos<br />
priekrantėje akmenuotame dugne su<br />
povandenine augmenija, taip pat ant<br />
Klaipėdos uosto vartų molų konstrukcijų,<br />
2-15 m gylyje<br />
Gausios ţuvys, gyvenančios dideliais<br />
tuntais paviršiniame vandens sluoksnyje,<br />
maţdaug iki 5-6 m gylio. Neršia geguţėsrugpjūčio<br />
mėn. 40-100 m gelmėse.<br />
Nerštaviečių yra ir Lietuvos ekonominėje<br />
zonoje<br />
Patelių ilgis 34,5-51 cm,<br />
svoris – 320-1447 g. Patinų<br />
ilgis 29-49,2 cm, svoris 194-<br />
994 g. Subręsta 2-3 m., kai<br />
ilgis 27-30 cm, svoris 150-<br />
200 g. Migruojančių individų<br />
amţius varijuoja nuo 2+ iki<br />
8+, dominuoja 5+, 6+<br />
amţiaus individai<br />
Ilgis paprastai siekia ne<br />
daugiau 25 cm, daţniausiai<br />
20-23 cm, labai retai – 37,5<br />
cm, svoris daţniausiai – 40-<br />
80 g, retkarčiais – 100-190 g,<br />
amţius – 3-6, retkarčiais - 8-<br />
10 metų. Subręsta 2-3 m., kai<br />
ilgis 13-14 cm. svoris 20-36<br />
g.<br />
Daţniausiai suţvejojamos 2-4<br />
metų amţiaus, 6-20 g svorio,<br />
10-15 cm ilgio ţuvys.<br />
Subręsta 1-2 metų amţiaus,<br />
kai kūno ilgis pasiekia 9-12<br />
cm, svoris- 10-13 g.<br />
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 120
Change language