Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Baltijos priekrantės hidrodinamika buvo apskaičiuota pučiant PV, V ir ŠV krypčių 20
m/s greičio vėjui. Sumodeliuotos tėkmių struktūros (vidutiniai tėkmės greičiai ir kryptys
vertikalėje), kurios nusistovi per vieną parą pučiant atitinkamos krypties vėjui,
atvaizduotos 3-15 paveiksle. Pučiant ŠV krypties vėjui, tėkmės kryptis nukreipta iš
šiaurės į pietus, o tėkmės greičiai siekia 0,2-0,5 m/s (paveiksle 3-15a). Kai pučia V
krypties vėjas, susidaro tėkmės cirkuliacijos (nėra vienos krypties srovių). Esant
tokioms sąlygoms, tėkmės greičiai kinta nuo 0.05 iki 0.40 m/s (paveikslas 3-15b). Kai
pučia PV krypties vėjas, tėkmės yra nukreiptos į šiaurę, o tėkmės greičiai yra 0.2 - 0.6
m/s (paveikslas 3-15c). Didţiausi tėkmės greičiai yra apskaičiuoti pučiant PV krypties
vėjui.
Modeliuojant tėkmių greičius esant PV ir ŠV krypčių vėjams buvo gauti
tėkmių greičiai didesni nei pučiant V. Taip pat PV ir ŠV krypčių vėjai sukelia didţiausią
nešmenų pernašos srautą priekrantėje. Hidrodinaminis modeliavimas pagal išdėstytą
metodiką gali būti atliktas bet kurio stiprumo ir krypties vėjui. Hidrodinaminių procesų
ištirtumas būtinas modeliuojant nešmenų ir taršos pernašos procesus Baltijos
priekrantėje, o taip pat vykdant bet kurią ūkinę veiklą uostų akvatorijose.
Paviršiniame 0-10 m sluoksnyje vyrauja silpnas ir vidutinis srovių greitis,
neviršijantis 0,20 m/s (Ţaromskis, Pupienis, 2003). Akvatorijoje, kuri plyti tarp kranto ir
35 m izobatės (linija jungianti, nagrinėjamo vandens baseino, vienodo gylio vietas; rodo
dugno reljefą) vyrauja į šiaurę nukreiptos srovės, kurių pasikartojimas siekia 18,4%.
Gerokai rečiau srovės nukreiptos pietų kryptimi, o rečiausiai - pietvakarių. Šie autoriai
teigia, kad srovės nukreipimui į šiaurę turi įtakos iš Kuršių marių ištekantis gėlo
vandens srautas. Toliau nuo kranto akvatorijos esančių 35-45 m gylio izobačių, vyrauja
pietvakarių, pietų ir vakarų srovių kryptys, o jų pasikartojimas atitinkamai siekia 20,3,
18,7 ir 18,7%. Dar toliau, t.y uţ 45 m izobatės, srovės nukreiptos į rytus ir šiaurės rytus
(27,2 ir 18,6%).
Tarpiniame sluoksnyje (10-30 metrų sluoksnyje) formuojasi taip pat trys
skirtingi tėkmių reţimai. Akvatorijoje iki 35 m gylio izobatos, taip pat kaip ir
paviršiniame sluoksnyje, vyrauja šiaurės krypties srovė (Ţaromskis, Pupienis, 2003).
Maţdaug trečdaliu kartų rečiau srovės teka į pietus ir labai retai tėkmės įgauna vakarų
kryptį. Antruoju atveju tarp 35-45 m gylio izobačių plytinčios akvatorijos susidaro
išilgai kranto nukreiptos, bet jau vyraujančią pietų kryptį išlaikančios srovės. Šioje
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 47