Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />
Lapkričio 1,<br />
2011<br />
- didėjanti jūros aplinkos tarša naftos angliavandeniliais, kurį sukelia<br />
intensyvėjanti laivyba visame Baltijos jūros rajone, įskaitant ir Lietuvos<br />
vandenis;<br />
Taip pat parengtos konkrečios rekomendacijos kaip pagerinti aplinkos<br />
monitoringą. Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą pateikta 6-2 lentelėje.<br />
6-2 Lentelė Informacija apie Suomijos-Lietuvos specialistų parengtos ataskaitos rekomendacijų<br />
įgyvendinimą<br />
Ataskaitos rekomendacijos<br />
Informacija apie rekomendacijų vykdymą<br />
(parengė AAA JTD)<br />
1. Mėginių ėmimo vietos dabar koncentruojasi Naujų įkurta nebuvo. Turint omenyje artimiausių stočių<br />
priekrantės zonoje ir netoli Lietuvos- tyrimų duomenis, jų ir pakanka, nes nebūna viršijimų.<br />
Rusijos sienos. Siekiant stebėti naftos<br />
išsiliejimo poveikį atsiţvelgiant į naftos<br />
plitimo kryptį, monitoringo stotys turi būti<br />
įkurtos labiausiai tikėtina naftos dreifo<br />
kryptimi. Naudojant šią strategiją<br />
efektyviau galima nustatyti paveikto rajono<br />
dydį, poveikio mastą ir atsistatymą po<br />
išsiliejimo;<br />
2. Nuosėdų chemijos mėginių ėmimo stočių<br />
tinklas turėtų apimti įvairių nuosėdų tipus,<br />
didelį dėmesį skiriant smulkiagrūdėms<br />
nuosėdoms. Įvairūs nuosėdų tipai skiriasi<br />
kenksmingų medţiagų adsorbcijos<br />
charakteristikomis. Gautus duomenis bus<br />
galima palyginti su kitomis Baltijos jūros<br />
dalims;<br />
3. Plėtoti išankstinio taršos naftos produktais<br />
perspėjimo sistemą, atsiţvelgiant į<br />
pasirinktus cheminius ir biologinius<br />
parametrus, tokius kaip padidėjęs vandenyje<br />
naftos angliavandenilių paplitimas,<br />
padidėjusi vanadţio koncentracija<br />
nuosėdose, angliavandenilių kilmės<br />
įvertinimas naudojant PAA molekulinį<br />
santykį, naftos "pirštų atspaudus", naftą<br />
oksiduojančių bakterijų skaičių ir biologinį<br />
atsaką/ reakciją, kuri gali būti susijusi su<br />
neseniai įvykusiu naftos junginių poveikiu<br />
(pvz., PAA metabolitai ţuvų tulţyje arba<br />
dvigeldţiuose moliuskuose, detoksikacijos<br />
fermentų veikla [pvz. EROD ir GST],<br />
genotoksiškumą [pvz. mikrobranduolių<br />
daţnis]);<br />
4. Išsamesni tyrimai pasirinktuose jūrų<br />
aplinkos rajonuose, pvz. bentoso<br />
pagrindinių rūšių populiacijos struktūra;<br />
Apima. Stotys jūroje išdėstytos taip, kad apima įvairius<br />
dugno nuosėdų tipus.<br />
Plėtojami. Naftos angliavandeniliai vandenyje, Vanadis<br />
dugno nuosėdose, PAA tiriami. Genotoksiškumo<br />
tyrimai taip pat atliekami moksliniuose institutuose.<br />
Helcom vykdomo projekto Coreset rėmuose ekspertai<br />
pasiūlė keletą cheminės būklės vertinimo rodiklių<br />
naudojant bioţymenis. Todėl, tikėtina, kad šalys tai tik<br />
dar intensyviau ims taikyti.<br />
Bentosas tiriamas pakankamai. Tiriama kiekvienos<br />
sutinkamos rūšies gausumas, biomasė, procentnės<br />
išraiškos, daugiamečiai pokyčiai. Neţinau, ką čia dar<br />
būtų galima pridėti.<br />
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 319
Change language