13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

4.2. Kategorija „Fizinė ţala“<br />

Šiai kategorijai Lietuvos Baltijos jūroje priskirtina uostų hidrotechninių<br />

įrenginių įtaka Baltijos jūros priekrantei ir krantų būklei, uostų poveikis kranto linijos<br />

dinamikai, dugninio tralavimo bei smėlio kasimo poveikiai.<br />

4.2.1. Uostų hidrotechninių įrenginių įtaka Baltijos jūros priekrantei ir krantų<br />

būklei<br />

Uostų (hidrotechninių įrenginių kompleksų) statyba, rekonstrukcija ir<br />

eksploatacija turi įtakos Baltijos priekrantei bei uostų akvatorijai ir krantų būklei.<br />

Klaipėdos uostas yra plečiamas pietų (gilinant Klaipėdos sąsiaurį ir statant naujas bei<br />

rekonstruojant senas krantines) bei šiaurės kryptimi (rekonstruojant įplaukos kanalą).<br />

Numatyta atstatyti Šventosios uostą, tiriama naujo giliavandenio jūrų uosto galimybė.<br />

Klaipėdos uostas yra šiauriausias neuţšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros<br />

dalyje. Uosto krantinių bendras ilgis daugiau kaip 19 km, iš jų 8,3 km yra naudojama<br />

krovos darbams. Šiuo metu uoste vandens gylis yra 10,5–14,5 m. Klaipėdos uostas yra<br />

prie Klaipėdos sąsiaurio, kuris jungia Kuršių marias su Baltijos jūra. Klaipėdos<br />

sąsiauriui ir šiaurinei marių daliai įtaką daro jūros vandens prietaka iš Baltijos jūros. Šie<br />

greiti ir nereguliarūs vandens pasikeitimai sukelia temperatūros, druskingumo bei kitų<br />

charakteristikų svyravimus.<br />

Plečiant Klaipėdos uostą, kyla poveikio aplinkai vertinimo klausimai Klaipėdos<br />

sąsiauryje ir Baltijos jūros priekrantėje. Tokia ūkinė veikla sukelia vandens telkinio<br />

tėkmės struktūros pokyčius, kurie daro įtaką pernašos bei akumuliacijos procesams ir<br />

keičia ekosistemų egzistavimo sąlygas. Klaipėdos uosto akvatorijos monitoringo tyrimai<br />

(tėkmių matavimai, nešmenų kiekio ir jų cheminės sudėties nustatymas) leidţia įvertinti<br />

dabartinę Klaipėdos sąsiaurio ir Baltijos jūros priekrantės būklę. Tačiau tik<br />

modeliuojant vandens telkinių procesus, galima nustatyti pokyčius, kurių prieţastis yra<br />

antropogeninė veikla. Ypač svarbus tėkmių, nešmenų ir bangų procesų modeliavimas<br />

esant ekstremalioms gamtinėms sąlygoms (štormų arba didelių potvynių metu), nes<br />

neturime išmatuotų tėkmės parametrų (Gailiušis ir kt., 2006).<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 189

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!