Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Vasarą pakrantėje ruoniai taip pat aptinkami neretai, tačiau daţniausia tai pavasarinės
migracijos metu kritę ar išsekę ruoniai (3-44 pav.).
3-44 paveikslas Gyvų ir kritusių ruonių sutinkamumas Lietuvos pakrantėje
skirtingais sezonais
Surinkti duomenys patvirtina, kad daţniausiai stebimi lytiškai nesubrendę jaunikliai
(iki vienerių metų amţiaus), arba 2-3 metų amţiaus ruoniai (3-45 pav.). Tai viena iš
prieţasčių, kodėl mūsų pakrantėse ruoniai vaikų neveda. Kita prieţastis - per intensyvi
ţmogaus veikla priekrantės zonoje. Lietuvos pakrantės gulyklos priklauso ruonių
populiacijos pakraščio gulyklų tipui, jos negausios ir nestabilios. Tokiose gulyklose pilkieji
ruoniai nesudaro kolonijų, būdingų tipinėms šiaurės Baltijos gulykloms Estijos, Suomijos ir
Švedijos pakrantėse. Jauni ruoniai migruoja į pagrindines Baltijos pilkųjų ruonių gulyklas,
kur susiformavus tampriems socialiniams ryšiams, jose pasilieka. Tai patvirtina ir Lietuvoje
paleistų į laisvę ruonių likimas – jie buvo stebėti arba rasti negyvi prie Danijos, Estijos
(Saremo sala) ir Lenkijos pakrančių, tačiau nei vienas nebuvo stebimas arba rastas nugaišęs
Lietuvos teritoriniuose vandenyse arba pakrantėje.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 131