Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

More documents

Recommendations

Info

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 Daugiamečiai tyrimai rodo (Garnaga et al, 2008), kad Hg vertės Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos vandenyse turi maţėjimo tendenciją. Baltijos jūros monitoringo duomenimis, 1998–2010 m. laikotarpiu gyvsidabrio koncentracija Baltijos jūros vandenyse neviršijo metinio vidurkio vertės – aplinkos kokybės standarto (MV-AKS, Hg: 0,05 µg/l; Nuotekų..., 2010). Nuo 2005 metų vidutinės gyvsidabrio koncentracijos vandenyje metodo nustatymo ribų neviršija (4-21 pav.). Pastaraisiais 2008–2010 m. Baltijos jūros Lietuvos akvatorijos stebėjimo stotyse vidurkinės metinės sunkiųjų metalų Cd, Cu, Zn, Ni, Cr, Pb koncentracijos neviršijo aplinkos kokybės standartų (MV-AKS: Cd – 0,25 µg/l, DLK: Cu – 10 µg/l; DLK: Zn – 100 µg/l; MV-AKS: Ni – 20 µg/l; MV-AKS: Pb – 7,2 µg/l; DLK: Cr – 10 µg/l). 2010 m. Baltijos jūros stebėjimo stočių tyrimų tinklas buvo nepilnas, todėl korektiškam duomenų palyginimui ir vertinimui buvo naudoti 2008–2009 m. tyrimų rezultatai. KVJUD monitoringo duomenys į bendrą 2008–2009 m. duomenų eilę neįtraukti dėl mėginių paėmimo laikotarpių ir tyrimų metodinių skirtumų. Jei metų laikotarpyje toje pačioje tyrimo vietoje lygiai arba daugiau 75 % išmatuotų tiriamų elementų koncentracija vandenyje buvo maţesnės nei kiekybinio įvertinimo riba, tokios akvatorijos atitinkamo metalo metinė vidurkinė vertė buvo vertinama kaip maţesnė uţ metodo nustatymo ribą. 2008–2009 m. Zn ir Hg vidurkinės metinės vertės Baltijos jūros Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, šiaurinėje (į šiaurę nuo Klaipėdos) ir pietinėje (į pietūs nuo Klaipėdos) pakrančių vandenyse bei atviroje jūroje buvo maţesnės nei jų kiekybinio įvertinimo riba, atitinkamai
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA Lapkričio 1, 2011 2010), vandens cheminė būklė pagal šiuos rodiklius buvo gera. (Paviršinių vandens..., 2010). Hg metinės vidurkinės vertės visoje jūros akvatorijoje buvo maţesnės uţ metodo nustatymo ribą 2008-2009 m. laikotarpiu, todėl atitiko priekrantės vandenų etalonines sąlygas (Dėl paviršinių..., 2010). Ni pagal vidurkines 2009 m. koncentracijas, kurios buvo maţesnės nei kiekybinio metodo nustatymo riba Baltijos jūros akvatorijose, išskyrus atviros jūros rajoną, tenkino etalonines sąlygas. Pagal nustatytas Pb vidurkinės metines vertes 2009 m., kurios buvo maţesnes nei metodo nustatymo riba, visa tirta jūros akvatorija tenkino etalonines vandenų sąlygas, kai tuo tarpu ankstesniais – 2008 m. netenkino (4-22 pav.). Pagal vidurkines kadmio koncentracijas, nors jos ir neviršijo MV-AKS, bet buvo didesnės nei kiekybinio įvertinimo, todėl jūros vandenys etaloninių sąlygų neatitiko. Kitų metalų (chromo, vario, cinko) vidutinė vertė, kad tenkintų etalonines priekrantės vandenų sąlygas, turėtų neviršyti natūralaus gamtinio lygio (Dėl paviršinių..., 2010). Tiriamoje jūros akvatorijoje tokių rodiklių literatūroje neaptikome, todėl chromo ir vario foninę reikšmę išskaičiavome iš Baltijos jūros ir Būtingės monitoringo 2008-2009 m. turimų (352 - variui ir 260 chromui) duomenų. Vidurkinė metalo koncentracijos reikšmė, kuri buvo apskaičiuota atmetus labiausiai iškrentančias didţiausias ir maţiausias vertes (X i ±2S, kur S standartinis nuokrypis, X i – metalo koncentracija) buvo prilyginta tiriamojo Lietuvos jūros akvatorijos fonui. Tokiu būdu apskaičiuota Cu foninė reikšmė buvo 2,20 µg/l, o chromo – 1,78 µg/l. Pagal vario vidurkines koncentracijas, visu tiriamu laikotarpiu atviros jūros ir 2009 m. pakrantės vandenys, kuriose Cu vertė nesiekė foninės reikšmės, tenkino etalonines sąlygas. Pagal vidurkines chromo koncentracijas, kurios buvo maţesnės nei nustatyta foninė reikšmė, 2008 m. visos tiriamos jūros akvatorijos atitiko etaloninėms sąlygoms keliamus reikalavimus. Tuo tarpu, 2009 m. tiriamos akvatorijos, išskyrus Baltijos jūros pietinę pakrantę, etaloninių sąlygų netenkino – Cr vidurkinės vertės nuo 1,2 atviroje jūroje iki 2,5 karto Kuršių marių vandenų įtakos zonoje viršijo foninę reikšmę. Kadangi cinko koncentracija visais tyrimo atvejais, vidutiniškai buvo maţesnė nei metodo nustatymo riba ir DLK neviršijo, jo ribinė kiekybinio nustymo riba ir buvo priimta uţ foną. Pagal cinko vidutinę koncentraciją – visa jūros akvatorija etalonines sąlygas tenkino. Dugno nuosėdų prisotinimo cheminiais ingredientais, tarp jų – teršalais, laipsnis labai priklauso nuo sorbuojančios terpės (nuosėdinės medţiagos) medţiaginės–genetinės ir granulinės sudėties. Bendras dugno nuosėdų klostymosi dėsningumas Baltijos jūros JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 235
Page 1 and 2:
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK
Page 3 and 4:
LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 5 and 6:
Page 7 and 8:
Page 9 and 10:
Page 11 and 12:
Page 13 and 14:
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
Page 127 and 128:
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180:
Page 181 and 182:
Page 183 and 184: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 233: LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS A
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
Page 299 and 300:
Page 301 and 302:
Page 303 and 304:
Page 305 and 306:
Page 307 and 308:
Page 309 and 310:
Page 311 and 312:
Page 313 and 314:
Page 315 and 316:
Page 317 and 318:
Page 319 and 320:
Page 321 and 322:
Page 323 and 324:
Page 325 and 326:
Page 327 and 328:
Page 329 and 330:
Page 331 and 332:
Page 333 and 334:
Page 335 and 336:
Page 337 and 338:
Page 339 and 340:
Page 341 and 342:
Page 343 and 344:
Page 345 and 346:
Page 347 and 348:
Page 349 and 350:
Page 351 and 352:
Page 353 and 354:
Page 355 and 356:
Page 357 and 358:
Page 359 and 360:
Page 361 and 362:
Page 363 and 364:
Page 365 and 366:
Page 367 and 368:
Page 369 and 370:
Page 371 and 372:
Page 373 and 374:
Page 375 and 376:
Page 377:
show all

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?