13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ţuvininkystės įstatymo (Ţin., 2000, Nr. 56-<br />

1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629) 10 straipsnio 7 dalimi, ţvejybos kvotų<br />

skyrimo tvarką nustato ir kvotas ţuvų išteklių naudotojams paskirsto Ţemės ūkio<br />

ministerija ar jos įgaliota institucija. Šiuo metu kvotų paskirstymo funkciją vykdo<br />

Ţuvininkystės tarnyba prie Ţemės ūkio ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos<br />

Respublikos ţuvininkystės įstatymo (Ţin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008,<br />

Nr. 18-629) 10 straipsnio 5 dalimi, ţuvų rūšims, kurioms Europos Bendrijos teisės aktai<br />

ţvejybos limitų nenustato, ţvejybos limitus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje,<br />

vadovaudamasi mokslinių tyrimų duomenimis, gali nustatyti Ţemės ūkio ministerija ar<br />

jos įgaliota institucija, o vidaus vandenyse – <strong>Aplinkos</strong> ministerija. Pagal šį straipsnį<br />

Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, remiantis mokslininkų rekomendacijomis,<br />

esant būtinybei, būdavo nustatomi šlakių limitai. Pagrindinių verslinių ţuvų sugavimo<br />

Kuršių mariose limitus kasmet nustato Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos<br />

bendra komisija ţuvininkystės klausimais, atsiţvelgusi į abiejų šalių mokslininkų atliktų<br />

tyrimų rezultatus ir jų rekomendacijas. 2011 m. Lietuvos ţvejai Kuršių mariose galės<br />

sugauti 480 t karšių, 120 t starkių, o Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose ir<br />

Nemune – 470 t stintų. Rusijos federacijai priklauso 2/3 Kuršių marių akvatorijos, tad<br />

Rusijos ţvejai 2011 m. galės sugauti 1150 t karšių, 260 t starkių ir 240 t stintų.<br />

Ţuvų bioįvairovės prasme tarptautinis poveikis yra ţenklus, kadangi dauguma<br />

Lietuvos vandenyse eksploatuojamų ţuvų rūšių migruoja ir į kaimyninių šalių vandenis.<br />

Tarptautiniu mastu spręstinos problemos yra ir eutrofikacija, taip pat uţterštumas<br />

pavojingomis medţiagomis (sintetiniais ir nesintetiniais junginiais, radionuklidais),<br />

nevietinių rūšių populiacijų valdymas.<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 327

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!