13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

sluoksnyje, esančiame virš termoklino, kuris yra giliau 20 m. Todėl būtina apibrėţti<br />

ribines vėjo greičių ir krypčių reikšmes, įtakojančias pernašos procesus. Didţiausias<br />

vėjo greitis vykdant grunto gramzdinimą dampingo rajone yra 15 m/s. Ši vėjo greičio<br />

reikšmė yra ribinė gruntoveţiams dėl bangos aukščio. Viršijus šią vėjo greičio reikšmę<br />

gilinimo darbai uoste nutraukiami. Kai vėjo greitis yra 1 m/s, taršos medţiagos kaupiasi<br />

dampingo rajone ir pernaša yra minimali. Pavojingiausios vėjo kryptys, sukeliančios<br />

didţiausią bangavimą ir sudėtingiausią tėkmių struktūrą Baltijos priekrantėje,<br />

apibūdinamos panaudojant daugiametes vėjo charakteristikas pagal literatūrinius<br />

šaltinius (Bukantis, 1994) ir apibendrintus 1999-2010 m. Klaipėdos meteorologijos<br />

stoties vėjo paros stebėjimų duomenis (3-21 paveikslas). Todėl nagrinėjant vėjo<br />

krypties įtaką, buvo pasirinkti ŠV, V ir PV krypčių vėjai, kurių įtaka Baltijos<br />

priekrantės tėkmėms yra didţiausia (paveikslas 3-21).<br />

Modeliuojant svarbu apibrėţti kenksmingų medţiagų koncentracijas. Santykinė<br />

koncentracija apibrėţiama kaip kenksmingų medţiagų koncentracijos jų gramzdinimo<br />

vietoje santykis su fonine tos medţiagos koncentracija Baltijos jūroje. Foninė visos<br />

nagrinėjamos akvatorijos koncentracija pasirinkta lygi 1. Norint nustatyti išpilamo<br />

grunto taršos įtaką, pirmiausiai būtina ţinoti dabartinį uţterštumo lygį dampingo rajone<br />

ir Baltijos jūros priekrantėje. Pagal (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aplinkos<br />

monitoringo ataskaitos) nustatytos sunkiųjų metalų koncentracijos kaitos ribos<br />

dampingo rajone ir apskaičiuotos santykinės įvairių kenksmingų medţiagų<br />

koncentracijos. Modeliuojant taršos sklaidą, pasirinkta santykinė koncentracija yra 1000<br />

(norint įvertinti ekstremalius taršos atvejus), nes pagal dampingo monitoringo duomenis<br />

apskaičiuota didţiausia santykinė koncentracija gyvsidabriui yra 250.<br />

Vėjo krypties įtaka taršos pernašai iš dampingo rajono<br />

Taršos sklaida sumodeliuota išpilant vieno gruntoveţio gruntą į dampingo rajoną.<br />

Norint įvertinti grunto gramzdinimo iš kelių gruntoveţių poveikį Baltijos priekrantėje<br />

reikia apskaičiuoti suminį taršos poveikį nagrinėjamu laikotarpiu.<br />

Pučiant 15 m/s ŠV krypties vėjui, tėkmė jūroje yra nukreipta į pietus. Paveiksle<br />

4-3 atvaizduota kenksmingų medţiagų, kurių santykinė koncentracija grunto<br />

gramzdinimo vietoje yra 1000, sklaida. Taršos pernaša iš pirmojo dampingo rajono<br />

(paveikslas 4-1) vyksta pietų kryptimi. Išpylus gruntą į dampingo rajoną po 12 val.<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 172

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!