Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
Vandens skaidrumo maţėjimo tendencijos paţymimos daugumoje apie Baltijos
jūros trofinio statuso pokyčius reflektuojančiuose leidiniuose (Sanden, Hakanson, 1996;
Kratzer et al., 2003; Bryhn 2009; HELCOM, 2009), kartu akcentuojant fosforo bei azoto
junginių įtaką vandens ţydėjimui ir chlorofilo a koncentracijų pokyčiams. Tačiau
pastaruoju metu Helsinkio komisijos puslapiuose
(http://www.helcom.fi/BSAP_assessment/eutro/Secchi/en_GB/status/) atkreipiamas
dėmesys ir į tam tikras vandens skaidrumo padidėjimo tendencijas pastarųjų dekadų
laikotarpiu pietiniuose Baltijos juros subregionuose. Šiuo laikotarpiu Lietuvai
priklausančiuose vandenyse vykdyto monitoringo (pagal JTD) duomenimis didţiausios
vandens skaidrumo reikšmės buvo konstatuotos atviruose Lietuvos išskirtinės ekonominės
zonos vandenyse pirmam 21 amţiaus dešimtmečio antrojoje pusėje ir savo absoliučiomis
reikšmėmis (Secchi – nuo 3,5 iki 7,8 m) vandens skaidrumas buvo artimas deklaruotoms
referentinėms reikšmėms – 8 m (Andersen, 2010). Visumoje, remiantis JTD pateikiamais
duomenimis, Lietuvai priklausančioje atvirojoje Baltijos jūros dalyje vandens skaidrumo
didėjimo tendencijos pakankamai akivaizdţios (3-37 pav.).
S, m
7.0
6.0
5.0
y = 0.2134x - 423.38
R 2 = 0.5185
4.0
3.0
2.0
1.0
0.0
1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010
3-37 Paveikslas Vandens skaidrumo pagal Secchi vidutinės vasaros reikšmės Baltijos jūros
atviruose Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos vandenyse
Baltijos jūroje deguonies deficito reiškiniai giluminiuose rajonuose atsiranda dėl
ribotos vandenų apykaitos su Šiaurės jūra ir paviršiniais vandens sluoksniais. Uţsitęsus
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 86