13.01.2015 Views

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ<br />

PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA<br />

Lapkričio 1,<br />

2011<br />

3.2. Dugno buveinių tipų įvairovė ir pasiskirstymas<br />

Jūros dugno buveinės terminas naudojamas ţymėti jūros dugno dalį su panašiomis<br />

geomorfologinėmis, litodinaminėmis ir hidrodinaminėmis aplinkos sąlygomis, kuriose<br />

susiformuoja būdingais biologiniais poţymiais Buveinės terminas šiame darbe naudojamas<br />

kaip “biotopo” termino sinonimas. Pagal 1993-2007 metais atliktų inventorizacijų<br />

rezultatus šiandien Lietuvos teritorinėje Baltijos jūroje skiriamos 7 pagrindinės buveinės (3-<br />

11 lent.). Didţiausia buveinių įvairovė Lietuvos priekrantėje būdinga Karklės-Palangos<br />

ruoţui, kur povandeninis šlaitas viršutinėje sublitoralėje labiau apsaugotas nuo bangų<br />

poveikio dėl dugno geomorfologinių savybių (II.4 priedas). Remiantis esamais<br />

duomenimis, maţiau nei 20% teritorinės jūros ploto uţima moreninio dugno buveinės,<br />

kuriose randama apie pusė visų dugno makrofaunos rūšių ir visos registruotos dugno<br />

augalų rūšys.<br />

Remiantis informacija apie dugno makrofaunos bendrijas tikėtina, jog 4-6 dugno<br />

buveinės gali būti papildomai inventorizuotos uţ teritorinės jūros ribų, tačiau tikslesnius<br />

duomenis apie jų pasiskirstymą numatoma gauti 2013 m. pabaigoje atlikus LIFE+<br />

programos projekto “Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija NATURA 2000 tinklo plėtrai<br />

Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje” tyrimus atviroje jūroje.<br />

Pagal Buveinių Direktyvos II priedo buveinių tipų interpretaciją iš septynių<br />

inventorizuotų dugno buveinių keturios yra klasifikuotos kaip rifai (3-11 lent.). Šios<br />

buveinės (rifai) uţima apie 20 tūkst. ha plotą (II.5 priedas), tačiau biologiniu poţiūriu<br />

vertingiausi rifai, kuriuose dominuoja daugiamečiai raudondumbliai F. lumbricalis, yra<br />

paplitę tik 1% visos teritorinės jūros. Geomorfologiniu poţiūriu svarbiausi rifai yra<br />

moreniniai gūbriai su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus, kurių radimvietė<br />

Lietuvos teritorinėje jūroje ties Palanga šiuo metu yra vienintelė Baltijoje (priedas II.5).<br />

JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 92

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!