Atlikta Veikla 1 - Vanduo - Aplinkos apsaugos agentūra

LIETUVOS BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS VALDYMO STIPRINIMO DOKUMENTŲ
PARENGIMAS I - OJI TARPINĖ ATASKAITA
Lapkričio 1,
2011
apsivalymo procesų metu. Didesnės arseno koncentracijos nustatytos dugno nuosėdų
cheminio ginklo nuskandinimo rajone Lietuvos ekonominėje zonoje palyginti su kitais
rajonais. Arseno koncentracija dugno nuosėdose svyravo nuo 1,1 iki 19,0 mg/kg, o
padidėjusios arseno koncentracijos (vidutinė koncentracija – 9,7 mg/kg) aptiktos
cheminio ginklo nuskandinimo rajone (Garnaga, 2011).
2007-2008 m. tarptautinių tyrimų metų, analizuojant galimą ginklų sąvartyno poveikį
jūros aplinkai buvo tiriamas Baltijos jūros rajonas prie Bornholmo salos (Katkova,
2010). Tyrimai parodė, kad ginklų sąvartyno areale paviršiniame vandens sluoksnyje,
neorganinio As junginių koncentracija buvo maţesnė nei 0,5 μg/ l, priedugnyje – (70-
97 m. gylyje) 2-3 kartus (vidutiniškai sudarydama 0,68 μg/l), o nuosėdų poriniuose
tirpaluose – 10 kartų didesnė nei paviršiuje. Priedugniniame vandens sluoksnyje uţ
tiesioginio ginklo sąvartyno gramzdinimo arealo As koncentracija buvo 0,55 μg/ l.
2009 m. Baltijos jūros monitoringo duomenimis, As koncentracija dugno nuosėdose
kito 0,33–3,9 ribose. Maksimali As reikšmė Kuršių marių srautų poveikio zonoje (4-23
pav.) 1,3 kartus viršijo švariausiai (I) gruntų uţterštumo klasei nustatytą ribinę vertę (3
mg/kg; LAND 46A-2002).
Klaipėdos uosto monitoringo duomenimis (Klaipėdos..., 2007-2009) stambiagrūdėse
dugno nuosėdose As koncentracija buvo 1-4 mg/kg ir Danės ţiotyse bei uosto rytinėje
priekrantėje neţymiai viršijo nustatytą švariausiai (I) grunto klasei ribinę (3 mg/kg)
vertę (LAND 46A-2002). Uosto smulkiagrūdėse dugno nuosėdose didţiausia As
koncentracija buvo 7 mg/kg ir visais tyrimo atvejais neviršijo dumblams nustatytos
ribinės vertės (10 mg/kg).
Vertinimas: Palaidoto cheminio ginklo rajonuose tyrimų rezultatai rodo padidėjusias As
koncentracijas vandens priedugnyje, porinuose tirpaluose ir dugno nuosėdose.
Druskingiausias vanduo gali skatinti palaidoto cheminio ginklo metalo koroziją, o ţema
temperatūra, atvirkščiai (4-6˚C) – nepalanki cheminių medţiagų reakcijoms, tirpimui ir
korozijai. Palaidoto cheminio ginklo kapinynų akvatorijose jūroje reikalingi papildomi
tyrimai, norint įvertinti galimą As bei kitų teršalų galimą sklaidą ir poveikį jūrinei
aplinkai.
Aptinkami viršijantys ribines vertes As kiekiai Klaipėdos uosto ir Kuršių marių
vandenų poveikio zonos dugno nuosėdose rodo galimą dar vieną šios pavojingos
medţiagos taršos šaltinį ir būtinus tolimesnius minėtų akvatorijų tyrimus.
JŪRINIŲ TYRIMŲ KONSORCIUMAS (JTK) 243